„Nuo to laiko, kai pirmą kartą išvažiavau, tiek patys elektromobiliai pasikeitė, tiek gerokai patobulėjo ir išsiplėtė infrastruktūra. Net senesniais laikais esu nuvažiavęs nuo piečiausio iki šiauriausio Europos taško, kiek vėliau žiemą apvažiavęs Baltijos jūrą, tos kelionės tęsiasi iki šiol – palyginti neseniai elektromobiliu iš Vilniaus vykau į Hanoverį“, – trumpai apie ilgametę eksperimentų ir kelionių, kurių metu įveikta net po 5000 km, patirtį kalbėjo V. Milius.
– Kaip manote, ar šiandien kelionė už Lietuvos ribų su elektromobiliu yra iššūkis paprastam vairuotojui? Ir kas joje galėtų kelti didžiausių klausimų? Ar tai yra požiūrio klausimas, ar viskas jau taip gerai, kad nebus bėdų su bet kokiu požiūriu?
– Net norint kalbėti konkrečiai, ne filosofiškai, ne visada tai pavyksta. Nes pirmiausia skirtingi yra žmonės. Tai, kas vienam yra didelis iššūkis, kitam juk – joks iššūkis.
Vis tik, jei reikėtų mėginti įsivaizduoti, sakyčiau, kad bet kuriam žmogui, neįpratusiam prie elektromobilio, juo bus gerokai sudėtingiau keliauti nei įprastu dyzeliniu ar benzininiu automobiliu. Tie, kurie yra naudoję elektromobilį bent jau savo kasdieniame gyvenime ar trumpose kelionėse po Lietuvą, viską priims lengviau.
Tiesiog daug dalykų, su kuriais jie susidurs, jiems jau bus įprasti. Tokie žmonės daugiau ar mažiau supranta, kiek gali nuvažiuoti viena įkrova, kiek trunka pats krovimas, kokie būna įkrovimo infrastruktūros niuansai. Galiausiai, net toks dalykas – kaip naudotis programėlėmis?
Aš manau, kad jei žmogus visiškai nepatyręs, pavadinkime, „elektromobilizme“, tiesiog sės ir važiuos, iššūkių tikrai bus daug. Juk visi suprantame, kad kuo daugiau patirčių turime, tuo yra lengviau.
O jeigu mes kalbame apie žmones, kurie elektromobiliais naudojasi jau kurį laiką ir be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo, manau, į tokias keliones gali leistis drąsiai. Kažkokių labai didelių naujienų jiems nebus.
– Gal galite išskirti kelis esminius dalykus, kuriuos štai Vitoldas patartų įvertinti žmogui, pasirengusiam išvykti elektromobiliu patyrinėti Europos? Pavyzdžiui, sugalvojo žmogus „šauti“ iki Italijos.
– Pirmasis dalykas, kurį būtinai turiu pasakyti, jis aktualus kiekvienam, kuris nuspręs keliauti automobiliu, nepriklausomai nuo markės ar modelio – viskas vyks lėčiau. Tiesiog lėčiau nei dyzeliniu ar benzininiu automobiliu.
Su elektromobiliu tu tiesiog negali skaičiuoti taip – prisipyliau visą baką degalų ir šiaušiu 1000 km, kitą ar dar kitą dieną vėl per kelias minutes prisipilsiu, ir vėl tiek pat važiuoju. Jokių šansų, kad šitaip išeis.
Su elektromobiliu tu tiesiog negali skaičiuoti taip – prisipyliau visą baką degalų ir šiaušiu 1000 km.
Tu turi žinoti, kokiu greičiu važiuodamas ir kiek kilometrų gali nuvažiuoti su savo elektromobiliu, esant vienoms ar kitoms oro sąlygoms. Nes visi šie veiksniai gali nulemti tūkstantį skirtingų variantų. Turi žinoti, po kiek kilometrų būtų geriausia stoti įsikrauti automobilį. Ir tada kyla klausimas – kur tu tai darysi?
Sprendžiant šį klausimą, aišku, galima naudotis įvairiomis programėlėmis, nes jų daug. Benzinui ar dyzelinui programėlių nereikia, degalinę rasi visada, o elektromobiliams jų nėra tiek daug. Kodėl? Nes, kaip ir sakiau, elektromobilio vairavimas susijęs su planavimu, tai tą padaryti tos programėlės ir padeda.
Beje, jei elektromobilį vairuoja žmogus, kuris labiau linkęs į ekspromtus ir spontaniškus dalykus, jam gali būti kiek sunkiau (nusijuokia). Kitaip tariant, jei gyvename pagal logiką „kažkaip bus“, vairuojant elektromobilį ji netinka. Sustojęs su kanistru nenubėgsti ir neprisipilsi.
Tiesa, yra užsienyje, gal jau ir Lietuvoje, pagalba, kai atvažiuoja ir su generatoriumi šiek tiek įkrauna tą automobilį, bet vis tiek suprantame, kad geriau iki šio scenarijaus neprieiti.
– Kokie patarimai išvykstant iš Lietuvos? Ko laukti?
– Jei žmonės vyktų į Šiaurę, viskas būtų gerai, ten infrastruktūra labai puiki, bet dažniausiai lietuviai ten nevažiuoja, jie traukia į Pietus.
Atvažiavus iki Lenkijos, vienintelė artimiausia įkrovimo stotelė gali būti, sakykime, Lomžoje, jeigu kalbame apie greitąją. Aišku, ji bus viena. Įsivaizduokime, kadangi daug kas važiuoja šiuo keliu, atvyksti, o ten jau stovi vienas automobilis, kuris kraunasi, dar vienas eilėje, o tada tu. Tai reiškia, lauksime, kol pasikraus tas, kuris dabar prijungtas, kas truks 40 min, po jo – kitas, dar tiek pat laiko, o tada jau jūs. Taip sugaištame tikrai nemažai laiko, o scenarijaus, kiek teks laukti, prognozuoti neišeina.
Gerai, jei šalia yra vieta pavalgyti, ar ką nors nuveikti. Labai gerai krauti automobilį, kai šiaip neplanuoji važiuoti, kai gali ką nors aplink nuveikti, tada tas laikas matuojamas jau kitaip. Taigi, sakyčiau, kad laiko planavimas yra esminis skirtumas tarp kelionių elektromobiliu ir benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.
Tiesa, yra gera naujiena. Kuo toliau į Vakarus, tuo mažesnė minėta problema. Jau pasiekus Vokietiją ar dar toliau, ji mažėja. Netgi Lenkijoje, sakykime, už Varšuvos, jau kur kas geriau. Elektros įkrovimų stotelių ir daugiau, ir vietų jose ne po vieną ar dvi, todėl problemos jau gerokai sumažėja.
Taigi, jei manęs klausia, ar įmanoma keliauti elektromobiliu po Europą, aš sakau – tikrai taip. Tik tai labai priklauso nuo žmogaus ir jo požiūrio. Vienas sakys, kad tai yra didžiulis vargas, kitas viską, kas nutiks, priims kaip nuotykį, o tų nepatogumų dabar, kaip jau sakiau, yra kur kas mažiau nei kadaise.
Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.
