Konsultacinį posėdį pradėjęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad transporto infrastruktūra lemia ekonominę gerovę ir šiuo metu, ir ateityje. „Kelių tinklas nesukuriamas per kelerius metus. Naudojamės paveldėtu turtu, kuris buvo sukurtas prieš 50 metų. Turėjome gerą infrastruktūrą, bet negaliu pasakyti, kad dabar ją tinkamai palaikome“, – sakė jis.
Kasmet pritrūksta milijardo litų
Svarbu sėklininkystė, gyvulininkystė, o kad žvyrkelis bus mažai kam prabrendamas, tai niekam nerūpi, – piktinosi R.Sinkevičius.
Pasak ministro, finansavimas nuo 2008 m. buvusio 1,8 mlrd. Lt sumažėjo iki mažiau nei milijardo šiuo metu. „Dabar kelių netiesiame, tačiau daromi aplinkkeliai, kurie taip pat brangiai kainuoja“, – sakė R.Sinkevičius.
Ministras piktinosi, kad trūksta sisteminio požiūrio į kelių infrastruktūrą: „Manoma, kad kaimas gali vystytis ir nekompleksiškai. Svarbu sėklininkystė, gyvulininkystė, o kad žvyrkelis bus mažai kam prabrendamas, tai niekam nerūpi.“
Politiko nedžiugino ir Lietuvos situacija žvelgiant į Europos kontekstą. Lietuvoje apie pusę krovinių pervežama keliais. Keliai yra perkrauti, o pervežimai nesubalansuoti, todėl koreguojamas finansavimas iš ES struktūrinių fondų. Ministerijos skaičiavimu, kelių infrastruktūrai palaikyti reikia apie 1,7 mlrd. Lt per metus.
Kritinė situacija
Noriu atsiprašyti ir įspėti, kad kitą pavasarį sunkiai pravažiuojamų kelių gali būti iki penktadalio viso kelių tinklo, – teigė S.Skrinskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius S.Skrinskas teigė, kad po krizės kelių teisimui ir taisymui finansavimas sumažėjo 920 mln. Lt per metus.
„Kol kas gelbėja ES lėšos, tačiau finansavimas ir čia mažėja. Esame taške, kai turime apsispręsti, ar vis labiau ribosime eismą keliuose. Tokiu atveju sujungti bus tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti prie magistralių esantys didmiesčiai. Noriu atsiprašyti ir įspėti, kad kitą pavasarį sunkiai pravažiuojamų kelių gali būti iki penktadalio viso kelių tinklo“, – sakė S.Skrinskas.
Jis priminė, kad šalyje yra 21 tūkst. kilometrų kelių, iš kurių trečdalis yra žvyrkeliai. Kasmet 7-8 proc. auga krovininio transporto srautai. Šiuo metu kelių vertė viršija 70 mlrd. Lt, o kelių finansavimas nepasiekė 2002 m. lygio.
Kelininkų atstovas siūlė ateityje grįžti prie 80 proc. pervedimų iš degalų akcizų surenkamų lėšų kelių tiesimui. Šiuo metu turėtų būti pervedami 50 proc., tačiau negaunama ir tiek.
S.Skrinskas verslo atstovams siūlė daryti bendrus projektus, jei jie nori susitvarkyti kelią iki gamyklos ar pramoninio objekto, ir taip pasidalinti išlaidas. „Šiuo metu verslas konkuruoja ne gaminiais, o tiekimo grandinėmis“, – priminė jis.
