Paskutinėje savo Blog‘o dalyje trumpai aprašiau šios idėjos spontanišką gimimo istoriją, tikslą bei lūkesčius. Tačiau egzistuoja tam tikros peripetijos, kurios nusipelnė atgulti atskiruose puslapiuose. Vos pradėjus garsesnius pasamprotavimus kelionės tema, kaip ir minėjau anksčiau, prie mūsų kompanijos prisidėjo du, žodžio kišenėje neieškantys, kraštiečiai. Tai buvo Rolandas, kuris savo buvimu pagyvintų ir niūriausią kompaniją bei Algirdas – žmogus, ant pečių nešiojantis pilną galvą įvairiausių idėjų.
Vienas Kreivukės gyventojas savo kieme laikė bent kelis mus dominančius MB W123 modelius. Atrodė, apsidžiaugėm. Pasirodo, visai be reikalo
Prisidėjus šiems, kelionę be jokios logikos pamėgusiems veikėjams, supratome, kad mūsų nuotykiai nusidažys kur kas ryškesnėmis spalvomis. Pirmasis susidūrimas su „senų žirgų“ rinka nebuvo itin sėkmingas. Skelbimuose ilgai neradome seno, bet tuo pačiu bent kiek patikimesmio modelio. Praėjus kelioms savaitėms bevaisių paieškų, vienu metu, rodos, sužibo viltis rasti mus dominantį automobilį. Nuvykę į negirdėtą, tiesa, labai jau juokingu pavadinimu garsėjantį kaimą atradome aukso gyslą!
Vienas Kreivukės gyventojas savo kieme laikė bent kelis mus dominančius MB W123 modelius. Atrodė, apsidžiaugėm. Pasirodo, visai be reikalo. Apžiūrėti automobiliai nekėlė jokio pasitikėjimo. Juolab, kad reikėjo gerokai pasukti apsimiegojusias smegenis, norint užvesti nors vieną iš jų. Naivu būtų tikėtis, kad nežinia kiek laiko vidury laukų vėjus gaudę „Mersedesai“ galėtų įveikti 6000 kilometrų kalnuotais keliais. Keistą kaimą paliekame nieko nepešę… Ir visiškai atsitiktinai, bevažiuojant gimtosios Marijampolės gatvėmis, pamatau akį rėžiantį modelį.
Tomis dienomis gyvenome vien tik mintimis apie būtinybę, kuo skubiau rasti atitinkamą variantą, todėl visiškai natūralu, kad į kiekvieną gatve pravažiuojantį „agurką“ reagavome itin jautriai.
Vos mirktelėjus nepažįstamam žmogui ilgomis šviesomis, jis sustojo!
„Bandom stabdyt“, – desperatiškai tarė vienas iš mūsų. Ilgai negalvojęs, Vilius patraukė iš paskos. Mano nuostabą dar labiau padidino faktas, kad mums vos mirktelėjus nepažįstamam žmogui ilgomis šviesomis, jis sustojo! Visų derybinių užkulisių negirdėjau, tačiau bičiulis per stebėtinai trumpą laiką sugebėjo išsiaiškinti, kad sutiktas žmogus nori parduoti automobilį už labai patrauklią kainą. Formalumų tvarkymas netruko ilgai, todėl mes savo mintis jau galėjome sutelkti ties remonto darbais.
Per penkis mėnesius, senąjį Mercedes‘ą sugebėjome prikelti naujam gyvenimui: užlopytas automobilio dugnas, pertvertas salonas, suremontuotos stabdžių bei elektros sistemos, perrinkta važiuoklė. Maždaug 6000 kilometrų kelionė apims tokias šalis, kaip Lenkija, Čekija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercogovina, Juodkalnija, Albanija bei Makedonija. Iš jos ir pasieksime tolimiausią savo kelionės tašką – Graikijos sostinę Atėnus. Antikos gimtinė palydės mus namo per minėtąją Makedoniją, Serbiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją bei Lenkiją.
Daugiau nei dvi savaitės – būtent tiek, sėkmės atvėju, truks ši avantiūra… Draugai bei artimieji viso pasiruošimo metu nuolatos užduodavo klausimą „kodėl?“.
Žodžių iš dainos neišmesi, todėl atsakymui gerai tinka kūrinio „Tūkstančiai kelių“ eilutės:
„Smalsumas gimdo norą… Kai baigsis šitas kelias, mes kelsime kitur bures.“
Arrivederci!
