Rugpjūčio 24 diena. Sekmadienio popietė. Po apsilankymo netoli Katovicų esančiame servise, atrodo, atsivėrė kur kas platesni horizontai. Pasitikėdami užtikrintai riedančiu Hermiu, be didesnių problemų įveikiame Čekiją, Austriją ir Slovėniją. Norėdami nors kiek atsigriebti už prarastą laiką Lenkijoje, nusprendžiame važiuoti naktį, taip sulaužydami savo išankstinius susitarimus, jog šiuo paros metu ilsėsimės.
Tamsiuoju metu važiavimas itin gerais Austrijos keliais atrodo išties patrauklus žinant tai, jog kuo skubiau norim pasiekti Zagrebą.
Vos atvykę į Kroatijos sostinę, pradedame žvalgytis nakvynės vietos. Lietingas oras stumia šalin bet kokias mintis apie miegą palapinėse, o atvykę 3 valandą nakties, niekaip negalėjome surasti veikiančio pakelės viešbučio. Zagrebe nusprendžiame ilgai nesukti pervargusių galvų ir miegoti tiesiog automobiyje… Jo salone keturi draugai, petys petin besistengiantys nors trumpam pailsėti sudedant akis – toks vaizdas privertė nusišypsoti degalinėje patruliuojantį policininką. 8 valandą ryto nubundame lyg sulaužytais kaulais…
Pasivaikščioję jaukiomis Zagrebo gatvėmis, prisimename senas problemas. Miesto užmiestyje nutariame patikrinti tepalo lygį reduktoriuje. Supratę, kad jis, nors ir nedideliais tempais, tačiau vis tik laša. Papildome jo atsargas, turėdami galvoje, kad ši problema mus lydės visos kelionės metu.
Palikę Zagrebą, judame link vieno iš pagrindinių mūsų numatytų taškų Kroatijoje – Plitvicos ežerų. Kerintys kriokliai įsitaisę tankiai medžiais apaugusių kalnų apsuptyje, nematyta flora ir fauna – rodos, visa tai gali sutikti tik čia. Daug nenutoldami nuo šios saugomos teritorijos įsikuriame nakčiai. Susitaikome su mintimi, kad įspūdžių kupina diena baigėsi. Tačiau pasirinkus tokį keliavimo būdą, netikėtumų reikėtų laukti už kiekvieno kampo. Vienintelis iš keturių ekipažo narių nubudęs Rolandas, palapinėje išgirsta keistus garsus iš lauko.
Turim svečių, - ėmė visus žadinti jis. Nieko nelaukę verčiamės lauk. Apsidairę suprantame, kad mūsų pakelės aikštelėje sustojo ir daugiau automobilių. Galbūt juos ir sudomino neįprastai atrodantis mūsų mersedesas. Lauke neradę nei gyvos dvasios, apsidrausdami, su Vilium nusprendžiame miegoti automobilyje, tuo pačiu padarydami paslaugą iki tol nepatogiai ankštose palapinėse miegojusiems draugams.
