Rugpjūčio 26 diena. Po pakankamai jaukios nakties, kurią praleidome netoli Plitvicos nacionalinio parko, pavyksta pasiekti vieną gražiausių Kroatijos miestų – Splitą. Šis brangakmenis, kuris yra įsikūręs ant Adrijos jūros kranto, nustebino Romos dvasia. Sakoma, kad šį miestą įkūrė būtent Romos imperijos imperatorius Diokletianas, todėl nenuostabu, kad čia galima pamatyti nemažai panašumų su amžinuoju miestu.
Saulei leidžiantis, nutariame pradėti ieškoti nakvynės Splito apylinkėse. Visiškai atsitiktinai, nuo miesto centro nutolę vos 10 kilometrų, pamatome gatvėje sėdintį ir savo būstą reklamuojantį senyvo amžiaus vietinį gyventoją. Faktas, kad nakvynė kainavo vos 7 eurus kiekvienam ekipažo nariui, skatino susitaikyti su mintimi, kad tai nebus aukščiausios klasės viešbutis. Atvėrę vienos nakties namų duris gerokai nustembame pamatę vaizdą pro mūsų balkoną. Vos išėjus iš kambario, atsiveria žavus vaizdas – Adrijos jūros pakrantė matoma kaip ant delno. Patenkinti nakvynės vieta, nekantraudami laukiame rytojaus.
Kitą dieną buvome nusiteikę, jog trumpam teks pavažiuoti Bosnijos ir Hercegovinos keliais. Keliolikos kilometrų šios šalies teritorijos ploto skiria mūsų kelią tarp Splito ir Dubrovniko. Pirmą kartą teko pajusti Šengeno erdvės teigiamus privalumus. Privažiavę pasienio ruožą, buvome nuodugniai išklausinėti bei patikrinti. Beveik pusė mūsų daiktų, stebint pravažiuojantiems keleiviams, atsidūrė ant žemės. Be jokio jaudulio veiduose pagaliau sulaukiame patikros pabaigos: „Good luck guys“, – šypsodamasis tarė pareigūnas. Judame toliau.
Prieš leidžiantis į kelią, Lietuvoje aktyviai domėjomės Dubrovniko miestu. Žinojome, kad jis yra vadinamas vienu gražiausių pasaulio kurortų, tačiau nesitikėjome, kad senamiesčio gatvėmis vaikščios tiek daug žmonių. Stulbinanti architektūra, marmuriniai takai, vaizdas į pakrantę – visa tai galima išvysti Dubrovniko senamiestyje. Palikę šį nuostabų didmiestį naviguojame naująjį savo kelionės tašką – Juodkalnijos perlą, Budvą.
Vos įriedėję į Juodkalnijos teritoriją, užsukame į vietinę degalinę. Pirma maloni staigmena – kainos. Išvykus iš kroatų kurortų Makarskos ir Dubrovniko, kur už pietus kavinėje palikdavome vidutiniškai po 20-25 litus, paragauti vietinės picos už 2 eurus buvo tikras malonumas…
Visada svarbu, kuomet užsieniečiai žino, kas yra Lietuva. Važiuojant fantastiško grožio Juodkalnijos kalnais, netikėtai pastebime mums mojantį pakelės vaisių krautuvėlės pardavėją. Sustojame. Vos mums išlipus iš automobilio, vietos smulkusis verslininkas vieną po kito ėmė vardinti garsius Lietuvos krepšininkus: „Sabonis, Marčiulionis… LITHUANIA!“, – sušuko jis. Labiau pasidomėję, suprantame, kad buvusios Jugoslavijos gyventojai dar nepamiršo legenda tapusio 1995 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ir finalo akistatos tarp jų šalies ir Lietuvos krepšininkų. Netgi pasirodė, kad prekeivis aptarnavo mus su dviguba energija. Pasisėmę geros nuotaikos vykstame toliau.
