Pirmasis straipsnis apie kelionę „enduro“ motociklais aplink Lietuvą – čia.
Pirmąją dieną keliautojų laukė etapas nuo Medininkų pilies iki Zarasų. Turistai, važiavę pažintinį maršrutą, apžiūrėjo Labanoro, Ignalinos apylinkes, aplankė Bitininkystės muziejų, Antalieptės hidroelektrinę. O bekelės mėgėjus maršrutas džiugino įvairove – smėlėtais takeliais, miško keliukais, pievomis besidriekiančiais balomis ir duobėmis padabintais keliais, tiltais, žvyrkeliais... Vyrai sėkmingai įveikė šį etapą ir vakare draugiškai dalinosi įspūdžiais prie laužo, kuris tapo kasdienine tradicija.
 |
||
|
Antroji diena APL keliautojus vargino kiek labiau. Paklausti, kokie įspūdžiai labiausiai įstrigo, visi turėjo ką papasakoti. Kaip sunkiausią ir įdomiausią vietą enduristai įvardino kelią, einantį palei vandens pilną griovį, už kurio baigiasi Lietuva ir jau prasideda Latvija. Ši vieta keliautojų buvo praminta „Varadero alėja“ po to, kai 2008-aisiais taip pat važiuojant APL tuo taku buvo perneštas (tiesiogine to žodžio prasme) sunkiasvoris motociklas „Honda Varadero“. Tai itin siauras takelis miške, motociklistus „pavaišinantis“ tiek balomis, purvynais, ant tako nukritusiais nulūžusiais medžių kamienais bei kitomis gamtos sugalvotomis kliūtimis. Šiemet dėl lietingos vasaros „Varadero alėja“ buvo pažliugusi ir keliautojams teko važiuoti itin atsargiai – kiekviena klaida galėjo baigtis kritimu „veidu į purvą“ arba nelaime pasimaudyti griovyje. Visgi neįveikiamų kelių nėra, ypač kai padeda komanda, o įveikti sunkumai atnešą pasitenkinimą savimi, tad ši sunki maršruto dalis daugelio atsimenama jau su svajinga šypsena, degančiomis akimis ir ugningais pasakojimais. Pažintinio turizmo mėgėjai tą dieną aplankė daug įviairių objektų, tačiau didžiausią įspūdį paliko Rokiškis: bažnyčia,renovuoti dvaro rūmai ir juose įkurtas muziejus su krašto istorijos ekspozicija ir garsaus liaudies menininko Liongino Šepkos drožiniais.
Antrosios dienos vakare visi keliautojai pasiekė Biržus, kur jiems buvo suorganizuota ekskursija po miesto pasididžiavimą – alaus daryklą. Trečioji diena buvo ilga visiems. Turistai aplankė Žemaitiją, apžiūrėjo vėjo ir vandens malūnus, aplankė neseniai po rekonstrukcijos atidarytą Plateliuose įsikūrusią Plokštinės raketų bazę, Orvydų sodybą, apžiūrėjo M. Valančiaus gimtinę Nasrėnus bei daug kitų Žemaitijos nacionalinio parko eksponatų. Kelyje pasitaikė daug žvyrkelių, tad teko pakvėpuoti dulkėmis. Dulkių debesis skrodė ir pasienio ruožu keliaujantys motociklininkai, kurių kelyje, kaip visad pasitaikė įvairiausių nuotykių: keturračiui nutrūko variklio diržas, enduristui Redui atsirado bėdų su varikliu, Dainiaus motociklas įkrito į klastingą duobę (pasisekė, kad motociklas nebuvo apgadintas ir galėjo važiuoti toliau), o Marius vargo su spyruokliuojančiu motociklu, mat visiškai atsisakė veikti galinis amortizatorius. Šios išvardintos bėdos, varginusios keliautojus, dar ne visos, žinoma, visokių smulkių gedimų buvo ir daugiau, tačiau jokia bėda enduristams yra ne bėda, o tik dar viena kliūtis kelyje. Tad viskas buvo sutvarkyta ketvirtąją – poilsio dieną. Tądien teko tik pervažiuoti nuo Būtingės iki Rusnės. Kadangi oficialiai tai poilsio diena – visi darė kas ką nori. Kai kurie važiavo į moto-remonto dirbtuvę „Motodiada“ Klaipėdoje ir ten remontavo, profilaktiškai tvarkė, plovė savo motociklus. Kai kurie tyrinėjo apylinkes – aplankė Ventės ragą, apžiūrėjo netoli Darbėnų įkurtą Japonišką sodą, kuriame darbuojasi tikri japonai, aplinką puošia tvenkiniai, akmenų sodai, bonsai... Dar liko trys dienos, skirtos apžiūrėti pietinę Lietuvos dalį ir įveikti Baltarusijos pasienį. Panašu, kad nuotykių kasdien ne mažėja, o daugėja, tad savo įspūdžiai dar pasidalinsime. |
