Ankstų darbo dienos rytą trys 15min žurnalistai: Milda, Žilvinas ir Paulius, susitiko prie Vilniaus rotušės. Visų tikslas tas pats – kuo greičiau atsirasti prie Kauno rotušės, tik naudojamos priemonės skiriasi. Paulius važiuoja automobiliu, Žilvinas – autobusu, o Milda – traukiniu.
Kadangi autobusų ir traukinių stotys tiek Vilniuje, tiek Kaune yra ne prie pat rotušės, iki jos reikia dar paeiti ar pasinaudoti miesto transportu. Tačiau prieš kelionę neatrodo, jog automobilis laimės be konkurencijos: rytinės eismo spūstys rugsėjo mėnesį ne vienam vilniečiui kainavo valandas laiko. Kelionės pradžia numatyta 7 valandą – metas, kuomet eismo spūstys pradeda savo juodąjį darbą.
Toliau pateikiame įspūdžius žmonių, keliavusių skirtingomis transporto priemonėmis.
Milda, keliavusi traukiniu: „Internetas veikė puikiai, bet neradau, kur įkrauti kompiuterio“
„Pirmasis ir sunkiausias dienos žygdarbis buvo pakilti iš lovos 5-ą valandą ryto, bet net neabejoju, kad nauji atradimai kelionėje bus verti aukos.
Kaip jau tikriausiai sužinojote iš vaizdo įrašo, mūsų šios dienos tikslas – kelionė trimis skirtingomis transporto priemonėmis (traukiniu, autobusu bei lengvąja mašina) nuo Vilniaus rotušės iki Kauno rotušės.
Traukiniu keliauti tenka gan dažnai, nes tai yra patogus bei pigus keliavimo būdas. Aptarnavimas Vilniaus geležinkelio stotyje, kaip visuomet, malonus, per kelias sekundes atsiimu bilietą ir žygiuoju link traukinio Nr. 825 Vilnius–Kaunas. Bilieto kaina, važiuojant ne pačiu greičiausiu maršrutu (kelionė trunka 1 val. 23 min.) – 5,32 Eur (2-ąja klase) arba 5,89 Eur (1-ąja klase).
Galbūt jau esu įpratusi, galbūt Vilniaus traukinių stotis nedidelė, tačiau be jokių problemų randu kelią iki traukinio, viskas aišku ir patogu, tereikia sekti ženklus su nurodymais.
7.30 val. Įdomu, kaip sekasi mano kolegoms?
Įlipusi į traukinį nusprendžiu išbandyti kelionę pirmąja klase. Pripažinsiu, visada važiuoju antrąja, nes didžiulio skirtumo nejaučiu. Taip maniau iki šiol. O dabar šiek tiek plačiau apie pirmuosius atradimus.
Kas būtiniausia XXI a. žmogui? Internetas ir galimybė įkrauti telefoną, kompiuterį ir pan. Su internetu jokių problemų nekyla, prisijungiu ir be jokių trikdžių naudojuosi visos kelionės metu. Tiek telefone, tiek kompiuteryje.
Kas būtiniausia XXI a. žmogui? Internetas ir galimybė įkrauti telefoną, kompiuterį ir pan.
Ankstesnių kelionių metu pastebėjau, kad vienuose vagonuose internetas veikia geriau, o kai kuriuose jo visiškai nėra, arba signalas toks silpnas, kad sunku būtų net ir naujienas telefone perskaityti ar pasitikrinti elektroninį paštą.
Na, naršyti feisbuke ir skaityti naujienas galima. Tačiau šį kartą nekyla problemų ir įsijungus serialą ar filmą online. Veikia galbūt greičiau nei namuose. Puiku!
Kodėl geriau važiuoti traukiniu? Laisvos rankos. Kaip tik šiuo metu keliaudama iš sostinės ir rašau savo įspūdžius. Galima atsipalaiduoti, ištiesti kojas, netgi pasnausti, ką labai sėkmingai darė mano traukinio kaimynai. Tik už nugaros girdėjosi kelių vaikinų pašnekesys.
Tiesa, vienas nemalonus atradimas – nėra elektros lizdo. Šiek tiek nustebino, kadangi teko ne kartą važiuoti antrąja klase ir jis visados būdavo. Tikriausiai pataikiau važiuoti ne tuo traukiniu. Ką jau padarysi. Kaip paaiškėjo, ne visuose traukiniuose jie būna. Pasisekė, kad kompiuterio baterija tarnauja ilgai bei ryte nepamiršau įkrauti. Kitu atveju visą laiką žiūrėčiau pro langą ir svarstyčiau, ar atlaikys telefono baterija, kol susitiksiu su kolegomis. O pasiklysti Kaune nesinorėtų.
Dėl šventos ramybės apsidairau dar keletą kartų, ar tikrai niekur nėra užslėpto elektros lizdo. Nušvitimas neįvyksta. Užuojauta tiems, kurie planavo važiuodami įkrauti elektros prietaisus. Teks taupyti prietaisų baterijas.
Nors buvo ir ankstyvas rytas, tačiau vagone, kuriame įsitaisiau, visos vietos pamažu buvo užpildytos. O naiviai tikėjausi, kad niekas neprisės šalia.
Paklausite, kokie kelione traukiniu privalumai, be interneto? Tai yra patogi priemonė – patogios sėdynės, pakankamai erdvės kojoms (su šia problema dažniausiai tenka susidurti autobuse) bei viliojanti kaina, ypač jei asmuo turi kokį nors lengvatą suteikiantį pažymėjimą.
Kelionė, nors ir trukusi 1 val. 23 min., visiškai neprailgo ir tuojau pat žengiu iš traukinio bei skubu link autobusų stotelės.
„Kaunas“, – maloniai ištaria moteriškas balsas per garsiakalbį. Štai ir atvykau. Kelionė, nors ir trukusi 1 val. 23 min., visiškai neprailgo ir tuojau pat žengiu iš traukinio bei skubu link autobusų stotelės.
Kadangi Vilniuje pildausi kortelę mėnesiui, susidūriau su grynųjų problema. „Gerai, išsikeisiu pinigus spaudos kioske šalia stotelės“, – galvoju.
Ir ką jūs manot? „Mes nekeičiam, reikia ką nors pirkti“, – su šypsena atkerta pardavėja. Na gerai, sugniaužiu eurus rankoje ir einu laukti autobuso bei tikiuosi, kad vairuotojas manęs neminės labai blogu žodžiu. Nužingsniuoju iki stotelės, kur autobusas mane nuveža iki Karaliaus Mindaugo prospekto, nuo kurio per 5 min. pasiekiu savo tikslą – štai ir Kauno rotušė. Abu kolegos jau čia.
Tiesa, kelionę mieste lengvesne padarė programėlė „Trafi“, kuri padėjo nepaklysti ir greitai nukeliauti nuo vieno taško iki kito. Efektyvus įrankis tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.
Atvykau iki Rotušės paskutinė (per 2 val. 21 min.), tačiau mano kelionė tikrai nebuvo bloga. Verta paminėti, kad būčiau atvykusi kiek anksčiau, jeigu būčiau keliavusi greituoju traukiniu.
Be to, kad ir kuriuo dienos metu tektų keliauti traukiniu, niekada neteks susidurti su spūstimis.
Mano kelionės įvertinimas penkiabalėje sistemoje
Greitis: 3.
Komfortas: 5.
Kaina: 5.“
Žilvinas, keliavęs greituoju autobusu: „Mažoka komforto“
„Leidę Pauliui (automobiliu) startuoti kone pusvalandžiu anksčiau (galvojome, kad jis strigs ryto spūstyse ties Oslo g.), greitu žingsniu patraukėme į stotį. Geležinkelio ir autobusų stotys Vilniuje visai šalia, taigi čia mūsų šansai su Milda lygūs.
Lygiai 7.16 val. lengvai pridusęs pasiekiu vartus, iš kurių autobusai važiuoja Kauno kryptimi. Nuvažiuojančio greitojo mikroautobuso vairuotojas akimis klausia, ar noriu jį sustabdyti. Bet elgiuosi sąžiningai: esame sutarę ir traukiniu, ir autobusu pajudėti lygiai 7.30 val. Todėl trumpai lukteliu kito maršrutinio „ekspreso“, į jį liuokteliu pirmas. Mokant grynaisiais (bilieto kaina 6,5 Eur), jį galima įsigyti tiesiog iš vairuotojo.
Būtent patogumo šioje kelionėje man ir pritrūko (lyginant su anksčiau bandyta kelione traukiniu ar nuosavu automobiliu).
Užsiimu vietą toje eilėje, kur keleiviai sėdi po vieną, taip tikiuosi laimėti daugiau erdvės kojoms (praėjime). Nors, kaip paaiškėjo vėliau, gal ir suklydau – vienas ant dviejų kėdžių su savo 190 cm ūgiu būčiau pasijutęs komfortabiliau.
Jei atvirai, būtent patogumo šioje kelionėje man ir pritrūko (lyginant su anksčiau bandyta kelione traukiniu ar nuosavu automobiliu). Nes Vilniaus spūstis, taip pat kaip ir Paulius automobiliu, įveikėme be vargo. Jos gerokai baisesnės važiuojant priešinga kryptimi – iš Kauno į Vilnių: užsikišusi atkarpa nuo Gariūnų iki Oslo g. Ir remontuojamas kelio ruožas Grigiškėse. Visa kita trasa – kaip peiliu per sviestą.
Beje, pastebiu, kad keleiviai nesisega saugos diržų – vos vienas kitas. Demonstratyviai prisisegu ir stengiuosi patogiai įsitaisyti.
Pastebiu, kad keleiviai nesisega saugos diržų – vos vienas kitas.
Bet dar keli žodžiai apie patogumą. Jau kelionės pradžioje pabandžiau iš kuprinės išsitraukti kompiuterį ir nuveikti ką nors naudinga 15min redakcijai. Bet kantrybės pakako neilgam: kompiuterį teko laikyti pakreiptą 45 laipsniais, o ne horizontalioje padėtyje (nes kitaip netilpau tarp kėdžių). Galiausiai nusprendžiau į laiškus atsakinėti telefonu – taip daug patogiau.
Kitas svarbus dalykas – netrukus pajutau gurgiantį pilvą, maldaujantį bent sumuštinio, dešrainio ar šlakelio kavos. Todėl su neslepiamu ilgesiu pro langą žvalgiausi į degalines, siūlančias užkandžius. Et, jei būčiau rinkęsis automobilį…
Taip pamažu pralekiame Žiežmarius, jau ir Rumšiškės nelabai toli, kai gaunu Pauliaus žinutę – jis jau prie Kauno rotušės… Logiškas rezultatas, automobilis greičiausias. Tačiau ar pavyks aplenkti traukiniu keliaujančią Mildą?
Taip pamažu pralekiame Žiežmarius, jau ir Rumšiškės nelabai toli, kai gaunu Pauliaus žinutę – jis jau prie Kauno rotušės…
Akimirką sumoju, kad man visai nebūtina važiuoti iki pat stoties – galiu išlipti anksčiau ir taip sutaupyti 5–10 min. Telefone tyrinėju „Google Maps“, vairuotojo paprašau išleisti ties Kęstučio gatve. Ten, pamatęs spaudos kioską, puolu pirkti autobuso bilieto. Ot naivuolis – juk popieriniai bilietai kioskuose jau seniai nebeparduodami, tik elektromagnetinės kortelės papildomos! Spūdinu į Gedimino g. stotelę ir pasijuntu laimės kūdikiu – 42-ojo maršruto autobusas atburzgia po kelių minučių. Pavažiavęs iki Karaliaus Mindaugo prospekto, negaištu – pasipustęs padus skuodžiu link Rotušės. Ten randu žiovaujantį Paulių – jis mane aplenkė 50 min. Na gerai, atmetus starte jam dovanotą pusvalandį, vis tiek jis buvo greitesnis 20 min. Ir dar turėjo galimybę sustoti kavos.
Mano kelionės vertinimas penkių balų sistemoje:
Greitis: 4.
Komfortas: 3.
Kaina: 4.“
Paulius, keliavęs automobiliu: „Spūsčių iš Vilniaus į Kauną nėra“
„Pajudame 7 valandą, kuomet Vilniaus rotušės aikštė dar tuštoka – per minutę pravažiuoja tik keli automobiliai, o vienu metu greta aikštės esančių praeivių skaičius tesiekia kelias dešimtis. Bet gyvendamas šiaurinėje miesto pusėje žinau, jog į darbą centre išvažiuoti galiu arba iki 6.50 val., arba jau po 9.30. Tarpinis variantas 10 minučių trunkančią kelionę prailgina 3–5 kartus, tad tausojant laiką verta atsikelti anksčiau.
Kokia situacija yra važiuojant iš miesto centro Kauno link, neįsivaizduoju. Tačiau 15min pašto dėžutę kartais pasiekia laiškai su pasakojimais apie spūstis važiuojant Gariūnų link, tad greičiausiai iš Rotušės į Rotušę nuvažiavusio žmogaus titulu džiaugtis neskubu – juolab kad Kaune būsiu per patį piko įkarštį.
Privažiavus Islandijos plentą Kaune, nudžiungu: Klaipėdos link eismas juda ganėtinai tvarkingai, tuo tarpu priešinga kryptimi – didžiulė spūstis.
Pradėjus važiuoti, situacija Vilniuje džiugina. Eismas – santykinai nedidelis, tad per miestą galima judėti tik su trumpais sustojimais prie sankryžų ir vienintelė lėtesnė vieta buvo važiavimas Oslo gatve – čia eismas išties nemažas net ir tokį ankstyvą rytą. Pravažiavus Gariūnų turgų, atsivėrė Grigiškės su remontais ir dėl jų susiaurėjusiu keliu, tačiau didelių trukdžių dėl to nėra. O toliau – greitkelis ir 120 km/val. leistinas greitis.
Privažiavęs Islandijos plentą Kaune, nudžiungu: Klaipėdos link eismas juda ganėtinai tvarkingai, tuo tarpu priešinga kryptimi – didžiulė spūstis. Šimtai kauniečių nori iš Islandijos plento patekti į Savanorių prospektą, tad viena eismo juosta stovi, o antrąja eismas juda gana lėtai. Ir taip – kelis kilometrus iki pat prekybos centro „Mega“.
Tačiau įvažiavus į Kauną Jonavos gatve, spūstys centro link vėl dingsta. Kelią link Rotušės komplikuoja tik pati kvailiausia žiedinė sankryža pasaulyje prie tilto per Nerį, kurioje spūstys turbūt susidaro ir 3 valandą ryto. Startavęs 7.00 val. prie Vilniaus rotušės ir įveikęs 102 kilometrus, prie Kauno rotušės atsiduriu per 1 val. 13 min. Vidutinis greitis – 83 km/val., degalų sąnaudos – 6,9 l/100 km.
Kolegų dar nėra, tad nusiuntęs jiems Kauno rotušės nuotrauką, sėdu dirbti. Tai yra didžiausias kelionės automobiliu trūkumas: nors greitis čia ir didžiausias, tačiau visas laikas švaistomas vairavimui, kai traukinyje ar autobuse net ir kelionės metu gali patogiai dirbti.“
Apibendrinimas
Skirtumas tarp kelionės trukmės labai aiškus: automobiliu nuvažiuoti iš vieno Lietuvos didmiesčio į kitą galima greičiau nei kitomis transporto priemonėmis. Tačiau kitus aspektus panagrinėti taip pat verta.
Pirmasis – kaina. Pirmos klasės traukinio bilietas nekainuoja nė 6 eurų (pigiausias tarp 15min bandytų transporto rūšių), o kelionės komfortas – didžiausias. Vairuoti nereikia, važiuojant nekrato, vietos daug, o važiavimo metu galima ir pasivaikščioti ar nueiti į tualetą. Saugumas taip pat aukščiausias – juk kelionės traukiniu pagal avarijų dažnį prilygsta lėktuvams – t. y. incidentų beveik nepatiria.
Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – ekologinis. Dauguma tarp Vilniaus ir Kauno kursuojančių traukinių yra varomi elektra. Lietuvoje nėra milijoninių miestų ir eismo taršos problema nėra didelė, tačiau net ir Vilniuje šaltesnėmis dienomis virš cento laikosi išmetamųjų dujų sukeltas smogas. Nėra abejonės, kad elektra – transporto ateitis, o geriausiai ją šiuo metu išnaudoja traukiniai.
Kita vertus, asmeninio automobilio mobilumo prasme bent jau artimiausiais metais nepakeis niekas. Jeigu kitame mieste reikia nuvykti daugiau nei į vieną vietą, automobilio pranašumas tampa akivaizdus ne tik laiko taupymo, bet ir kainos skalėse.
Mano kelionės vertinimas penkių balų sistemoje:
Greitis: 5.
Komfortas: 4.
Kaina: 3.“
