Klausimas kilo skaitant pranešimus apie dabar jau buvusio Seimo vicepirmininko Algio Kašėtos atvejį, kai politikas lėkė 170 kilometrų per valandą greičiu, leistiną greitį viršijo 80 km/val., paprašė būti atstatydintas iš aukštų pareigų ir sulaukė pagyrų dėl greitai prisiimtos atsakomybės. Jis ne tik prisiėmė atsakomybę, bet ir buvo ne kartą pavadintas „kelių ereliu“.
Ar tinka A.Kašėtą ir į jį panašius vadinti „kelių ereliais“? Galbūt toks apibūdinimas tinka tik nuolat eismo taisykles pažeidžiantiems vairuotojams? O gal taip reikėtų įvardyti tik tuos, kurie sukelia avarines situacijas, vairuoja išgėrę ar visiškai nepaiso kitų, esančių kelyje?
„15min“ skaitytojai nuolat ragina ieškoti naujo tokių vairuotojų apibūdinimų, keldami klausimą, ar žodis „erelis“, kurio pirmoji reikšmė yra stiprus ir didingas paukštis, šioje vietoje tinka. Paieškojome drauge su specialistais.
Laikmečio ženklas
Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Danutė Liutkevičienė teigia, kad „kelių erelis“ yra vienas šio laikmečio ženklų.
„Tokius frazeologizmus kuria ne kalbininkai, o paprasti žmonės. Iš dažnos šio frazeologizmo vartosenos tapo aišku, kad jis mūsų kalboje prilipo. Gal praeis kažkiek laiko, žmonėms ims labiau laikytis kelių eismo taisyklių ir šis posakis iš mūsų kalbos išnyks. Galbūt jį pakeis koks nors kitas“, – svarstė mokslininkė.
Kelių erelius“ tiksliau būtų vadinti „kelių kalakutais“. Manau, kad kalakutas tikrai neįsižeistų.Su ja lyginome du žodžių junginius – „kelių erelis“ ir „geležinis erelis“, kaip yra pavadintos pėstininkų kuopos ir prieštankinio būrio pratybos. Pirmuoju atveju „erelis“ reiškia savęs nevaržymą, taisyklių nepaisymą, o antruoju – drausmę, ištvermę.
„Posakyje „kelių erelis“ galime įžvelgti ir ironijos. Juk rimto lenktynininko taip nepavadinsi“, – „15min“ kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė.
Kalakutas neįsižeistų
Tuo metu ornitologas Remigijus Karpuška, prieš leisdamasis į kalbas apie „kelių erelius“, pirmiausia paaiškina, kokie yra tikrieji ereliai. „Tai plėšrūs, galingi, išdidūs, ištvermingi paukščiai, simbolizuojantys didingumą“, – sakė ornitologas.
Tačiau kartu jis akcentuoja ir kitą „erelio“ reikšmę – taip pavadiname pasipūtusį, šokantį į akis, karštakošišką, dėmesio į nieką nekreipiantį žmogų, o ant kelio šis „erelis“ buvo „nuleistas“ vien dėl to, kad reikėjo kažkaip pavadinti eismo taisyklių nepaisančius vairuotojus.
„Mano nuomone, pasipūtimo simboliu turėtų būti ne erelis, o kalakutas. Šis paukštis visada nepatenkintas, visus puolantis, vejantis lauk. Todėl „kelių erelius“ tiksliau būtų vadinti „kelių kalakutais“. Manau, kad kalakutas tikrai neįsižeistų. Jis net neatkreiptų į tai dėmesio“, – šyptelėjo R.Karpuška.
Galiausiai, ornitologas pabrėžė, kad greitį viršijančius vairuotojus „ereliais“ vadinti dėl pomėgio greičiui taip pat nėra tikslu. „Greiti yra sakalai. O ereliai pasižymi ištverme, gali labai toli nuskristi, tačiau ne dėl to, kad greitai skrenda. Ereliai naudojasi oro srovėmis ir sklendžia, sparnais beveik nemosuodami“, – aiškino pašnekovas.
