Tačiau ketvirtosios kartos arba 2004 – 2010 metais gamintas M5 buvo šiek tiek daugiau nei tik greitas sedanas. Šiame modelyje bavarai įkūnijo „Formulės-1“ technologijas, kurių daugiausiai sutalpinta po variklio gaubtu.
Šios kartos BMW M5 galima vadinti paskutiniuoju savo klasės Mohikanu. Naujesnieji modeliai jau buvo aprūpinti mažesnio darbinio tūrio varikliais su priverstinio oro pripūtimo technologijomis. Ir dėl to prarado dalį žavesio.
Garsas yra svarbi automobilio skleidžiamą malonumą apibrėžianti dalis. Dėl griežtėjančių taršos emisijų bei tikslo mažesniais kaštais pasiekti geresnių dinaminių savybių gamintojai atsisakę atmosferinių variklių neteko išraiškingo variklio urzgimo bei duslintuvo tono.
BMW M5 išsiskiria 5,0 litrų V10 varikliu, kuris vėliau buvo panaudotas E90/E92 kartos BMW M3 variklio projektavimui ir tobulinimui. Dešimties cilindrų, 90 laipsnių V formos motorą gamintojas pasirinko ne atsitiktinai – kai buvo kuriamas šis sedanas Bavarijos automobilių gamintojas aktyviai dalyvavo „Formulėje-1“ ir naudojo tokio tipo agregatus – 3,0 litrų V10. Tik 2006 metais gamintojas perėjo prie V8 motorų.
2004 metais debiutavusiame sedane patalpintas V10 variklis pavadintas S85B50 kodiniu vardu. Pirmasis skaitmuo (8) nurodo, jog tai – 10 cilindrų motoras. Šios markės fanai žino, jog 4 cilindrų agregatai šioje kodo vietoje turi ketvertą, 6 cilindrų – penketą, V8 – šešetą, o V12 – septynetą. V10 BMW gamoje atsirado vėliau nei V12, todėl buvo parinktas aštuonetas.
Iš vieno litro darbinio tūrio su šiuo motoru BMW išspaudė 100 AG. Bendras agregato galingumas siekė 500 AG ir 520 Nm. Anot gamintojo BMW M5 iki 100 km/h galėjo pagreitėti per 4,7 sekundės, o iki 200 km/h per 15 s.
Automobilių pramonėje 10 cilindrų varikliai buvo naudojami labai retai – tuo galėjo pasigirti „Audi“, „Lamborghini“, „General Motors“, „Porsche“, „Lexus“. Tiesa, buvo ir dyzelinių tokio tipo motorų, kurie buvo naudojami „Volkswagen“ bei „Audi“ modeliuose.
Tačiau E60 kartos M5 variklis išsiskyrė „Formulės-1“ technologijomis – itin maža stūmoklio eiga, kuri suteikė, atrodo, begalinį norą suktis. Šio motoro maksimalūs sūkiai ribojami ties 8250 aps./min. – labai mažai serijiniuose automobiliuose motorų gali pasigirti tokiomis galimybėmis – ypač tokio didelio darbinio tūrio.
Negana to, S85B50 agregatas dėl savo inžinerijos pelnė 2005-ųjų bei 2006-ųjų pasaulio metų variklio titulą bei dar kelis metus buvo pripažintas, kaip geriausias sportinis motoras tarp didesnių nei 4,0 litrų agregatų. Jis taip pat turi sauso karterio technologiją – tokia tepimo sistema naudojama labai retame serijiniame variklyje, tačiau plačiai yra paplitusi automobilių sporte.
Visi 10 šio motoro cilindrų turi po atskirą oro įsiurbimo sklendę, iš kurių kiekviena valdoma atskiru elektriniu aktuatoriumi. Savo sportiniuose automobiliuose BMW jau anksčiau naudojo atskiras droselines sklendes ir tai buvo sąlyginai retas sprendimas visoje pramonėje.
Ši technologija prigijo sportinių motociklų pramonėje. Motociklų gamybos taip stipriai nepaveikė priverstinio oro pripūtimo technologijos, todėl koncernai siekė pagerinti galingumą didindami sūkius.
Europos rinkoje ketvirtos kartos BMW M5 buvo surenkami tik su robotizuotomis sekvencinėmis SMG transmisijomis, tuo tarpu JAV rinkoje nuo 2006-ųjų šie modeliai buvo parduodami ir su 6 laipsnių mechaninėmis pavarų dėžėmis.
Per beveik septynerius gamybos metus BMW pardavė kiek daugiau nei 20,5 tūkst. tokių modelių. Ir panašu, kad naudotų automobilių rinkoje šie modeliai jau priartėjo prie savo vertės dugno. Portale Autoplius.lt BMW M5 E60 kainuoja apie 15-20 tūkst. eurų.
