„Nusprendėme investuoti į hibridinius automobilius ne dėl mados. Prieš darydami tokį žingsnį atlikome daug namų darbų. Mūsų skaičiavimai parodė, jog važinėjant hibridiniais automobiliais, įmonės darbuotojai sutaupys apytiksliai 33 proc. išlaidų kurui, atsižvelgiant į dabartines kuro kainas. Tikimės, jog šie skaičiai atsispindės realybėje. Be to, svarbus kriterijus buvo ne tik automobilio ekonomija bei ekologija, bet ir darbuotojų emocinis pasitenkinimas. Automobiliai ypač tylūs ir patogūs manevruoti greitkeliuose bei miestų gatvėse“, – komentuoja bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vykdantysis direktorius Virginijus Dambrauskas.
Nauji hibridiniai „Toyota Yaris“ automobiliai bus skirti įmonės vadybininkams, kurie per 3 metus įveikia beveik 150 tūkst. kilometrų, vidutiniškai - 4000 kilometrų per mėnesį.
Skaičiavimai parodė, jog važinėjant hibridiniais automobiliais, įmonės darbuotojai sutaupys apytiksliai 33 proc. išlaidų kurui.
Toks automobilis sunaudoja 4 litrus degalų 100 kilometrų, o tai leis vienam darbuotojui per metus nuvažiuoti beveik 25 tūkst. kilometrų toliau - 1,5 kartų daugiau nei nuvažiuodavo anksčiau. Pasak V. Dambrausko, ekonominė nauda pasijus iš karto, nes automobilių kaina mažai skyrėsi nuo tos pačios markės dyzelinių automobilių, taip pat mažesni ir jų eksploatavimo kaštai. Tikimasi, kad unifikuotas parkas palengvins jo priežiūrą ir atsiperkamumą.
Nedidelių hibridinių automobilių varikliai pasižymi ypač maža anglies dvideginio emisija. Skaičiuojama, jog „Toyota Yaris“ automobilis išmeta 0,8 – 1 toną teršalų per metus. Taigi, įmonės eksploatuojami 21 automobilių išmes 16 tonų azoto oksidų mažiau už įprastus dyzelinius automobilius. Hibridiniai automobiliai atitinka ne tik šiandien galiojančius Euro 6 standartus, bet ir 2020 metams nustatytas leistinas išmetamo anglies dvideginio normas iki 95 gramų kilometrui.
„Autotoja” vadovo Vytauto Naujalio teigimu, 2015 metais Lietuvoje verslo klientai įsigijo 178 hibridinius „Toyota” automobilius. „Šie skaičiai rodo, jog Lietuvos verslininkų požiūris į alternatyviais energijos šaltiniais varomus automobilius keičiasi. Hibridiniai automobiliai tampa patrauklūs įmonėms dėl ekologijos, mažesnių eksploatavimo kaštų, tačiau didžiausią naudą įmonės mato sumažėjus kuro sąnaudoms. Kuo daugiau įveikiama kilometrų kelio, tuo ekonomijos rezultatai įspūdingesni“, – sako V. Naujalis.
„Manome, jog tai patikrinta ir patikima investicija, nes nesame pirmieji, kurie įsigijome hibridinius automobilius. Visgi, tai kol kas pats patraukliausias sprendimas – į elektromobilių parką investuoti nedrįsome, nes Lietuvoje vis dar nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Tuo tarpu hibridiniai automobiliai komfortiški ir lengvai prižiūrimi – jų nereikia įkrauti, o juk daugiau nei pusę dienos vadybininkas praleidžia automobilyje važiuodamas pas klientus“, – sako V. Dambrauskas.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvos keliais 2015 metais važinėjo 2843 hibridiniai automobiliai. Nors šis skaičius sudaro labai skurdžią dalį (tik 0,2 procentus) visų Lietuvoje eksploatuojamų automobilių, trijų paskutinių metų rezultatai rodo, jog aplinkai draugiškų automobilių paklausa spurtuoja. 2013 metais buvo įregistruoti tik 665 hibridiniai automobiliai – šiandien tokių automobilių beveik 2000 daugiau.
