Rugsėjo 11 d., kai įsigaliojo draudimas įvažiuoti į Lietuvą Rusijoje registruotiems automobiliams, pirmą parą į Lietuvą nebuvo įleista 17 transporto priemonių. Iš viso nuo praėjusių metų rugsėjo 11 dienos iš Rusijos į Lietuvą neįleisti 52 automobiliai.
Tačiau sankcijos galioja ne 100 proc. visoms transprto priemonėms, paženklintoms registracijos numeriais su simboliu RU, taikomos net kelios išimtys.
ES sankcijos taikomos prekėms, o ne asmenims
Kodėl turi nelikti automobilių su Rusijos registracijos numeriais, kokios išimtys taikomos ir kiek Rusijoje registruotų automobilių buvo „perkrikštyta“ į lietuviškus per pastarąjį pusmetį ir visus metus?
Pirmiausia reikia pastebėti, kad tokį ES draudimą važinėti Rusijoje registruotais automobiliais įsivedė visos ES šalys, turinčios sienas su Rusija. Taip pat ir Norvegija, kuri nėra ES narė.
Lyginant su kaimynėmis, Lietuva davė daugiausiai laiko persitvarkyti Rusijoje registruotais automobiliais važinėjantiems jų savininkams. Pavyzdžiui, Latvija buvo skyrusi tris mėnesius. Latvijos parlamentas pritarė Kelių eismo įstatymo pataisomis, kuris numato, kad konfiskuoti automobiliai gali būti perduodami Ukrainai. Vėliau taip ir nutiko, konfiskuoti automobiliai iškeliavo kovojantiems ukrainiečiams. Tiesa, Latvija jau anksčiau taikė praktiką perduoti Ukrainai iš savo neblaivių vairuotojų konfiskuotus automobilius.
Tačiau svarbus ir kitas niuansas, ne vien sankcijos: prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą plūstelėjo didelis automobilių iš Rytų srautas. Neperregistruoti, kaip to reikalavo tuometiniai įstatymai, jie važinėjo mūsų šalyje ilgiau nei 90 dienų. Todėl kilo klausimų ir dėl mokestinių prievolių, ir dėl draudimo galiojimo, ir dėl techninės apžiūros.
