Šis straipsnis nėra skirtas peikti B.Vanago ir jo komandos darbui ar netgi pačiai Vanagas Extreme Machines serijai. Palaikome bet kokias nuoširdžias pastangas kurti kokybišką turinį apie automobilius. Juk iki šiol Lietuvoje neturime jokios automobilių entuziastams skirtos televizijos laidos (galite nepradėti vardinti pavadinimų – neturime), o ir žurnalai nevilioja originaliu, įdomiu turiniu.
Internete situacija šiek tiek geresnė, tačiau tai, ką žada Vanagas Extreme Machines serija yra atgaiva, kurios, atrodo, laukėme patys to nežinodami.
Šis straipsnis skirtas tiems, kuriuos sudomino Vanagas Extreme Machines apžvalgos, tačiau jie norėtų sužinoti šiek tiek daugiau. Kalbėsime apie įdomias detales, kurių B.Vanagas nepaminėjo dėl laiko rėmų, pasirinkto formato ar tiesiog kitaip sudėliotų prioritetų. Tiesiog pabandysime jus paskatinti pasidomėti apžvelgiamais automobiliais išsamiau. Kartu tai yra ir apžvalgos apžvalga, nors didžiausią dėmesį skiriame automobiliui.
Pirmiausia pažvelkime į „Toyota GR Supra“ apžvalgą:
Puikus kameros darbas, neblogas tekstas ir ryškiai geltona naujoji „GR Supra“ tikrai traukia dėmesį. Pačioje apžvalgos pradžioje B.Vanagas pamini, kad yra „Toyota“ ambasadorius. Tai, beje, nėra atsitiktinai paminėtas faktas, tačiau visi tai supranta ir be paaiškinimų.
Vėliau paminima, kad naujoji „Supra“ karta jau yra penktoji ir jai užpildyti ketvirtosios vietą tikrai nebus lengva. Kodėl? Ogi todėl, kad ketvirtąją tiesiog dievino automobilių entuziastai. Ir šiandien tai yra vienas iš mylimiausių visų laikų sportinių automobilių. Žinoma, apžvalgoje paminimas ir filmas „Greiti ir įsiutę“ (The Fast and the Furious, 2001 m.), kuris prisidėjo prie neblėstančios „Supra“ šlovės.
Beje, ar žinojote, kad pirmosios dvi „Supra“ kartos Japonijoje buvo vadintos „Celica XX“, o kitur – „Celica Supra“? Iš tikrųjų, pirmieji „Supra“ modeliai buvo ilgesnės ir šiek tiek modifikuotos „Celica“ versijos su 6 cilindrų varikliais vietoj 4 cilindrų agregatų.
Kitas įdomus faktas – šį automobilį „Toyota“ kūrė su „Lotus“ inžinierių pagalba. 1981 metais „Celica XX“ tapo pirmuoju automobiliu pasaulyje su integruotu navigacijos kompiuteriu (navigacijos sistemos pirmtaku). „Celica“ ir „Supra“ atsiskyrė tik 1986 m., ties trečiąja karta, kuomet „Celica“ tapo priekiniais ratais varomu automobiliu, o „Supra“ išlaikė sportišką galinės varomos ašies konfigūraciją. Trečiosios kartos „Supra“ visgi turėjo brolį – Japonijos rinkai skirtą „Soarer“.
B.Vanagas taip pat negalėjo paminėti kito įdomaus fakto apie ketvirtosios kartos „Supra“ bei „Greitus ir Įsiutusius“ (nes visko nepaminėsi). Garsusis filmas pasirodė 2001 metais, tačiau tuo metu „Supra“ JAV jau nebebuvo pardavinėjama – dėl smunkančios paklausos „Toyota Supra“ automobilių į Šiaurės Ameriką nebevežė nuo 1998 metų. Taigi, nors šis filmas ir atnešė neblėstančią šlovę, „Toyota“ iš to jau nebepasipelnė.
B.Vanagas pabrėžė, kad ketvirtosios kartos „Supra“ buvo itin mėgstama automobilių modifikacijos meistrų, kurie rasdavo būdų padidinti variklio galią iki 1000, o gal ir daugiau arklio galių. Jei tiksliau, tai iki 1800 AG – tiek galios turi vienas JAV važinėjantis automobilis, kuris gali skrieti ir gatvėmis, bet yra skirtas traukos lenktynių trasai.
Video apžvalgoje taip pat užsimenama, kad ketvirtosios kartos „Supra“ turi gana seklią bagažinę. Taip yra dėl to, kad po kilimu slepiasi atsarginis ratas, o po juo – degalų bakas. „Toyota“ stengėsi subalansuoti šį automobilį, kad jis smagiai riedėtų posūkiuose – bagažinės talpa nebuvo prioritetas.
Naujoji „Toyota GR Supra“ iš tikrųjų yra šiek tiek standesnė nei „Lexus LFA“ ir tai yra įspūdingas faktas. Bet labiausiai „Toyota“ inžinieriai didžiuojasi tuo, kad tai buvo pasiekta nenaudojant anglies pluošto konstrukcijos. Įprastai anglies pluoštas leidžia pasiekti aukštesnį standumo lygį, bet ši medžiaga būtų perdėtai išpūtusi „GR Supra“ kainą. Juolab, kad „Toyota“ nelabai turėjo pasirinkimo, nes nusprendė bendradarbiauti su BMW.
B.Vanagas parodė ir „GR Supra“ širdį. Po šio automobilio kapotu plaka šešių cilindrų BMW širdis (vaizdo įraše nepamatysite, kad po „GR Supra“ kapotu – gausybė BMW logotipų). Tai, kad BMW vis dar gamina tokius variklius, ir yra priežastis, kodėl būtent su šia marke „Toyota“ nusprendė bendradarbiauti. „Supra“ nuo pat pradžių turėjo I6 tipo variklius (cilindrai išdėstyti vienoje eilėje). Beje, kaip pastebėjo ir B.Vanagas, žurnalistai jau stebisi, kad jiems skirti „GR Supra“ automobiliai išvysto gerokai daugiau galios, nei rašoma „Toyota“ specifikacijose.
Apie dizainą B.Vanagas kalbėti nepanoro – tik užsiminė, kad jam jis patinka ir pasiūlė pažvelgti į dvigubo kupolo stogą.
Dizainas yra kildinamas iš dviejų koncepcinių automobilių – 2007-ųjų „Toyota FT-HS“ ir 2014-ųjų „Toyota FT-1“. Deja, tačiau „Toyota“ nusprendė, kad šiam automobiliui reikia labai daug netikrų grotelių ir ventiliacijos angų. Salone – BMW detalių gausybė. Aš nemanau, kad tai yra blogai – viskas veikia ir vairuotojui iš esmės nėra kuo skųstis.
B.Vanagas „GR Supra“ panardė ir Pernu trasos posūkiais. Tai – labai gerai, nes lietuviai automobilių apžvalgininkai retai kada bandomus automobilius pasiima į trasą ar bent jau vingiuotą užmiesčio keliuką. Tačiau čia anksčiau girtas kameros darbas jau nuvilia – gražių „GR Supra“ kadrų trasoje tikrai trūksta.
„Toyota GR Supra“ turi tik du dinamikos nustatymus – „Normal“ ir „Sport“.
Pastarasis pagyvina 8 laipsnių transmisiją, variklis mikliau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimus, sustandėja važiuoklė, pasikeičia diferencialo nustatymai. „Sport“ režimas tinka ne tik trasai, bet ir vingiuotam užmiesčio keliukui – kaip pastebi žurnalistai, nebūtina lėkti milžinišku greičiu, kad būtų galima pasimėgauti „GR Supra“ savybėmis. ESP (elektroninė stabilumo kontrolė) gali būti išjungta visiškai arba nustatyta trasai – tuomet kompiuteris leidžia automobilio galui slysti bent šiek tiek.
Šiek tiek kitokia apžvalga, labai rimtai žiūrinti į BMW pėdsakus „GR Supra“ DNR:
Apskritai, apie „Toyota GR Supra“ būtų galima kalbėti labai ilgai. Tai yra naujas ir labai įdomus automobilis. O Vanagas Extreme Machines yra kokybiškas produktas – kitokio iš šių žmonių ir nesitikėjome. Vaizdo įraše buvo paminėta daug įdomių faktų tiek apie „Toyota Supra“ istoriją, tiek apie dinamines automobilio savybes.
Jei drįstume ką nors patarti, tai siūlytume paminėti ir automobilio trūkumus (nors suprantama, kodėl buvo nuspręsta to nedaryti). Taip pat būtų gerai, jei į vaizdo įrašą būtų įtraukta daugiau pasivažinėjimo trasoje vaizdų. Galiausiai, kai kuriuos faktus būtų galima pasakoti sėdint už vairo – dauguma garsiausių automobilių žurnalistų kalba vairuodami apžvelgiamus automobilius.
