Dalis skirtingų segmentų gamintojų, kaip, pavyzdžiui, „Mazda“ ar „Volvo“, dažnu atveju jau standartinėje komplektacijoje gali siūlyti kur kas daugiau nei galima rasti atitinkamuose kitų prekės ženklų modeliuose.
Kaina – ne svarbiausias kriterijus
Automobilių žurnalistas Vitoldas Milius teigia, kad renkantis transporto priemonę pirmiausia svarbu nusistatyti aiškius jai keliamus kriterijus ir tik tuomet pradėti skirtingų modelių lyginimą. Specialistas aiškina, kad sudarant kriterijų sąrašą reikia išsiaiškinti, koks turėtų būti kėbulo ir degalų tipas, varančiųjų ratų pasirinkimas, kokia yra priimtiniausia transmisija ir pan. Jis teigia, kad išsiaiškinus konkretaus žmogaus ar šeimos poreikius, reikia numatyti iš kokios klasės modelių bus renkamasi.
„Nereikėtų lyginti „premium“ automobilių gamintojų siūlomų modelių su priklausančiais ekonominei klasei. Faktas, kad aukštesnės klasės automobilių gamintojų modeliai bus brangesni, todėl tokiomis aplinkybėmis surasti geriausią kainos ir kokybės santykį gali būti sudėtinga. Visgi jei lyginami keli tos pačios, pavyzdžiui, ekonominės klasės modeliai, tuomet galima nesunkiai išsiaiškinti, ar iš tiesų automobilis už mažesnę kainą yra pigesnis“, – sako žurnalistas.
V.Milius pastebi, kad neretai gamintojai siūlydami savo modelius laikosi skirtingų nuostatų. Kol vieni siūlo mažesnę kainą, tačiau kartu ir skurdesnę komplektaciją, kiti siūlo brangesnius, tačiau kartu ir daugiau įrangos turinčius modelius. Būtent dėl to pirmas įspūdis gali apgauti.
Mažesnė kaina ne visada reiškia pigiau?
Daug automobilių išbandęs žurnalistas aiškina, kad itin dažnai gamintojų akcentuojama pradinė modelio kaina ne visada yra atspirties taškas, nuo kurio reikėtų pradėti palyginimą. Anot jo, tikrąjį modelių kainų skirtumą pavyks išsiaiškinti tik tuomet, kai bus lyginami tos pačios klasės, tokią pat komplektaciją turintys automobiliai.
„Tai, jog vienas automobilis kainuoja nuo 15 tūkst. eurų, o kitas nuo 18 tūkst. eurų, dar nereiškia, kad pirmasis iš tiesų yra pigesnis. Jei pirmąjį aprūpinsite tokia pačia įranga, kuri jau standartinėje komplektacijoje yra antrajame, gali būti, kad pirmu atveju už tą patį teks sumokėti net ne 18 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Būtent dėl to svarbu įvertinti ne pradinę kainą, o kas už tą kainą yra įsigyjama“, – įžvalgomis dalijasi specialistas.
Štai, pavyzdžiui, Japonijos gamintojos „Mazda“ siūlomą kompaktišką visureigį CX-5 palyginus su čekiškus automobilius siūlančios „Škoda“ modeliu „Karoq“, gali susidaryti įspūdis, kad pirmojo modelio kaina – sąlyginai didelė, mat ji prasideda nuo 27 400 eurų, kai „Karoq“ – nuo 20 988 eurų. Vis dėlto, panagrinėjus atidžiau, galima pastebėti, kad japoniškų automobilių gamintoja savo modelius jau bazinėje komplektacijoje aprūpina gausesne saugos, komforto bei kita įranga nei galima rasti palyginamajame modelyje.
Realybę parodo palyginimai
Ir nors čekiškų automobilių gamintoja iš tiesų pateikia nemažai įrangos galimybių, įsigydamas bazinį modelį vairuotojas tokias sistemas, kaip kruizo kontrolė su greičio ribotuvu, įsilaužimo signalizacija ar beraktė užvedimo sistema, turėtų užsisakyti papildomai. Dar didesnis skirtumas tarp minėtų modelių atsiranda paaiškėjus, kad to, ką „Mazda“ siūlo bazinėje CX-5 įrangoje, pavyzdžiui, įspėjimo apie judėjimą automobilio gale sistemą ar automatiškai tamsėjantį galinio vaizdo veidrodėlį, įsigyjantys „Karoq“ bazinį modelį negali užsakyti net papildomai.
Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Štai, pavyzdžiui, taip pat japoniškų automobilių gamintojas „Nissan“ besirenkantiems „Qashqai“ modelį nė vienoje jo versijoje nesiūlo įspėjimo apie judėjimą automobilio gale sistemos ar jau minėto galinio vaizdo veidrodėlio su pritemdymo funkcija.
Gausesnė įranga ne tik palaiko vertę
V.Milius atkreipia dėmesį, kad gausesnės įrangos suteikiamos galimybės yra naudingos ne tik kasdienių kelionių metu, tačiau ir nusprendus automobilį parduoti. Automobilių žurnalistas teigia, kad geresnę komplektaciją turintys modeliai išlaiko didesnę likutinę vertę, o ir pirkėjams būna patrauklesni.
„Automobilyje įmontuota įranga kartais turi tikrai gana didelę reikšmę jo vertei ir likvidumui. Tai reiškia, kad jei rinkoje tuo pat metu yra siūlomi du panašios eksploatacinės istorijos automobiliai, gausesnę įrangą turintį modelį pavyks parduoti greičiau nei tą, kuriame siūlomų galimybių yra mažiau. Žinoma, „pilnesnį“ modelį parduoti galima brangiau“, – aiškina V.Milius.
Jis taip pat pastebi, kad į modelyje siūlomą įrangą nereikėtų numoti ranka vien dėl to, kad ankstesniame automobilyje tokių galimybių nebuvo. Specialistas pripažįsta, kad įvairios vairuotojo pagalbos ar komforto sistemos gerokai praskaidrina kasdienybę, todėl apie jų pasirinkimą, pirmiausia, vertėtų pagalvoti dėl kasdienių kelionių patirties.