Kodėl dalis pasaulio važinėja dešine kelio puse, o dalis – kaire?

Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Aišku, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu. Bet ar kada susimąstėte, kodėl mes važinėjame dešine kelio puse? O kodėl Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje ir ne vienoje kitoje šalyje važinėjama kairiąja puse? Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Kaip visada, atsakymą rasime istorijoje.
Eismas Didžiojoje Britanijoje
Eismas Didžiojoje Britanijoje / Vida Press nuotr.

Pasirodo, eismo kryptis buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo. Iš tikrųjų, šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Ten vadeliotojai vadžias laikę kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės – iš kardą laikančios rankos pusės.

„Scanpix“ nuotr./Kairiąja kelio puse važinėjo dar senovės romėnai.
„Scanpix“ nuotr./Kairiąja kelio puse važinėjo dar senovės romėnai.

Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Vyrai kardus laikė dešinėje rankoje, todėl vadeles buvo patogiau laikyti kairėje. 1773 metais Didžioji Britanija išleido įstatymą, kuriuo galutinai įtvirtino savo dabartinę eismo kryptį. Visgi Prancūzijoje tuo metu jau prasidėjo pokyčiai.

Prancūzai buvo linkę važinėti dešine kelio puse. Kodėl? Viena vertus, Napoleonas buvo kairiarankis, todėl jam norėjosi kardą laikyti kairėje, o vadeles – dešinėje rankoje. Tačiau prancūzai taip pat suvokė, kad didžioji dalis kitų šalių kareivių juda kairiąja kelio puse. Taigi, judėdami dešine kelio puse prancūzų kariai atrodė bauginančiai, juos pasitikti buvo sunkiau. Visgi buvo ir kitų priežasčių.

Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose – taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Artėja dešiniavairių automobilių banga: kodėl ji gali nuvilti vairuotojus?

Visgi JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės. Sunkius vežimus tempė trys ir daugiau arklių. Vadeliotojas įsitaisydavo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešine, dominuojančia, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Kairiarankiai, galima numanyti, būtų mieliau įsitaisę ant dešinėje įkinkyto arklio, tačiau dauguma žmonių visais laikais buvo dešiniarankiai. Taigi įsitvirtino eismas dešine kelio puse.

Raudonai žymimos šalys, kuriose eismas vykdomas dešiniąja kelio puse, o mėlynai žymimos tos, kuriose važinėjama kairia kelio puse. (Benjamin D. Esham, Wikimedia)
Raudonai žymimos šalys, kuriose eismas vykdomas dešiniąja kelio puse, o mėlynai žymimos tos, kuriose važinėjama kairia kelio puse. (Benjamin D. Esham, Wikimedia)

Didžioji pasaulio dalis važinėja dešine kelio puse, kaip ir mes. Prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais. Visgi kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams. 2009 metais buvo paskelbta, kad Samoa, nedidelė sala Okeanijoje, keičia eismo kryptį. Priežastis – norima importuoti pigesnius automobilius iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kaire kelio puse.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nuspręsta: nuo sausio 1 d. Lietuvoje įteisinami automobiliai su vairu dešinėje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis