Matant kaimynų pavyzdžius Lietuvos abejingumas elektromobiliams buvo kritikuojamas. Čia valstybė elektromobilį įsigyjančiam žmogui nekompensuoja nei cento, kai Estijoje trejus metus galiojo 18 tūkst. eurų lengvata, Latvijoje tokią pačią sumą buvo galima susigrąžinti kelis praėjusių metų mėnesius.
Šiandien šiose Baltijos šalyse valstybių finansai išseko ir elektromobilių prekyba sustojo. Priešinga situacija – Lietuvoje.
Čia finansinės lengvatos niekada negaliojo, o elektromobilių savininkams privilegijos kitos – leidimas naudotis autobusų juostomis, kelis eurus kainuojantis metinis automobilio statymas senamiestyje bei nemokamas kelių įkrovimo stotelių naudojimas.
Tai lemia, kad šiuo metu Lietuvoje nuperkama daugiau elektromobilių nei Latvijoje ar Estijoje – ten žmonės įprato prie finansinių „nuolaidų“ ir į tokias transporto priemones už visą kainą nebežiūri.
Kiekiai kol kas nėra dideli, skaičiuojami ant vienos rankos pirštų.
„Estijoje ir Latvijoje elektromobilių prekyba beveik sustojo. Žmonės įprato prie didelių nuolaidų ir nebenori mokėti normalios kainos“, – teigė „Nissan Nordic Europe OY“ įmonės komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys.
2014-aisiais Baltijos šalyse buvo parduotas 521 elektromobilis, Lietuvoje iš jų – vos 7. Tačiau 2015-ųjų skaičiai turėtų pasikeisti, juolab kad į Lietuvą atkeliavo pernai tik Latvijoje ir Estijoje buvę parduodami „Volkswagen“ elektromobiliai „e-Golf“ ir „e-Up!“.
Kiekiai – po kelis per mėnesį
BMW atstovė Lietuvoje „Krasta auto“ elektromobilio BMW i3 pardavimą pradėjo praėjusių metų pabaigoje, o juos įsigijo keli žmonės. Tarp jų – Vilniaus meras Artūras Zuokas ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Kiekiai kol kas nėra dideli, skaičiuojami ant vienos rankos pirštų, tačiau jau yra daugiau pirkėjų, kurie užsisakė šiuos automobilius ir sulauks jų artimiausiu metu“, – sakė „Krasta auto“ direktorius Olegas Martyniukas.
Jis pridūrė, kad pasauliniu mastu tiek i3, tiek hibridinio BMW i8 paklausa viršija pasiūlą, tačiau Lietuvai skirtos kvotos kol kas didesnės nei norinčių įsigyti tokius automobilius skaičius.
M.Plukys pritarė, kad elektromobiliai Lietuvoje pamažu populiarėja.
„Po vieną kitą modelį parduodam. Atsiranda pirkėjų ar įmonių, kurios renkasi ir hečbeką „Leaf“, ir mikroautobusą „e-NV200“. Dar tik trečias mėnuo, kai prekiaujame elektromobiliais, bet susidomėjimas yra – žmonės atvažiuoja, klausinėja, bando. Šiandien esame pardavę apie 10 visiškai naujų „Nissan“ elektromobilių“, – sakė „Nissan“ atstovas.
Pigesnių elektromobilių konkurencijos nesibaimina
Praėjusią savaitę įmonė „Sir Capital“ paskelbė, kad planuoja į Lietuvą atvežti pigesnių elektromobilių, kurių kaina sieks 15-25 tūkst. eurų. Įmonės vadovas Rimantas Zemenauskas dar negalėjo pasakyti, kokie šių elektromobilių pavadinimai, tik teigė oficialios atstovybės neatidarysiantis – tai per brangu.
Elektra varomų transporto priemonių pardavėjai Lietuvoje teigė, kad nesibaimina konkurencijos – ji tik skatina tobulėti ir dirbti geriau. Tačiau M.Plukys įžvelgė kitą pigių elektromobilių grėsmę.
Mes bijome, kad atvežus pigesnius elektromobilius nebūtų sugadinta jų reputacija.
„Mes bijome, kad atvežus pigesnius elektromobilius, nebūtų sugadinta jų reputacija. Kad žmonės tokius dalykus daro, mes džiaugiamės tuo, bet reikia žiūrėti, ar tie elektromobiliai bus paruošti mūsų klimatui“, – neslėpė M.Plukys. Jeigu elektromobilis neturi šiaurės šalims pritaikyto baterijos šildytuvo, žiemą jo nuvažiuojamas atstumas tesiekia kelias dešimtis kilometrų – tokios transporto priemonės mažai kam reikia. Tuo tarpu aprūpintas tinkama įranga Lietuvoje BMW, „Nissan“ ar „Mitsubishi“ parduodamas elektromobilis net ir žiemą gali įveikti apie 100 km.
Jis teigė, kad dėl padidėjusio elektromobilių kiekio išloštų visi – atsirastų daugiau įmonių, kurios pereitų prie ekologiškų elektra varomų automobilių, jų populiarumas didėtų.
„Nissan“ yra pionieriai ir lyderiai šioje srityje, pasaulyje yra parduota virš 200 tūkst. „Nissan“ elektromobilių. Europoje atliktų apklausų duomenimis, 97 proc. „Nissan Leaf“ pirkėjų tokį patį elektromobilį įsigytų ir antrą kartą“, – dėstė įmonės atstovas.
Taksi elektromobiliams Vilniuje – dar ne
Vilniuje tris dienas trukusį vasario 16-osios savaitgalį buvo galima išsikviesti „Nissan LEAF“ taksi.
Tai – pirmas eksperimentas su elektra varomu taksi automobiliu. Jų problema yra nedidelis nuvažiuojamas atstumas, apie 150 km, tačiau Taline ir kituose Europos miestuose egzistuoja kelios taksi įmonės, savo darbui pasirinkusios elektromobilius. Jų atstovų teigimu, tai ne tik dėl „žalio“ įvaizdžio, bet ir dėl taupymo – ilguoju periodu elektra varomas automobilis atneša didelę finansinę naudą.
Elektrinį taksi Lietuvoje išbandžiusios įmonės „eTAKSI“ vairuotojai teigė, kad Vilniuje su „Nissan Leaf“ dirbti buvo įdomu, bet sudėtinga. „Nissan Leaf“ visiškai įkrautu akumuliatoriumi gali įveikti apie 150 km, tačiau taksi automobilio poreikiai per dieną yra didesni.
Vilniuje veikia vos viena greitojo įkrovimo stotelė, tad baterijai išsekus, taksistui reikėdavo sukti prie Operos ir baleto teatro ir ten lukterti pusvalandį iki baterija vėl bus įkrauta. Infrastruktūros klausimas šiuo atveju itin aktualus – esant daugiau įkrovimo stotelių mieste, mobilumas elektromobiliu kur kas padidėja.
Automobilių pardavėjai sutinka, kad infrastruktūros plėtra padidintų ir elektromobilių pardavimus, tačiau prie to prisidėti – brangu. Viena greitojo įkrovimo stotelė kainuoja apie 20 tūkst. eurų, tad kitose Europos Sąjungos šalyse tai – valstybės statomi objektai.
„Be abejonės, patogi infrastruktūra yra labai svarbi elektromobilių populiarėjimui. Šiuo metu elektromobilius renkasi novatoriai, kurie elektromobilio įkrovimu daugiausia rūpinasi namuose ar darbe.
Tačiau norint, kad elektromobiliai taptų masiškai populiaria priemone, įkrovimo stotelių skaičius turėtų būti gerokai didesnis. Tai aktualu ne tik elektromobiliams, bet ir iš tinklo įkraunamiems hibridams, kurių pasiūla rinkoje auga“, – įsitikinęs „Krasta auto“ direktorius O.Martyniukas.
