„Lotus Evija“ yra vienas iš tų automobilių, kurių jūs neturėsite. Ir ne tik dėl to, kad jis beprotiškai brangus – „Lotus“ pagamins tik 130 šių mašinų ir jos bus išpirktos labai greitai. Viena vertus, tai yra galingiausias gatvėmis važinėjantis serijinės gamybos automobilis pasaulyje, kita vertus – tai yra žvilgsnis į ateitį. Na, bent jau į „Lotus “ ateitį.
Keli svarbiausi faktai apie „Evija“:
- Galia – 1492,5 kW;
- 4 elektros varikliai – kiekvienas ratas varomas atskiru varikliu;
- Sukimo momentas – 1700 Nm;
- Svoris – 1680 kg;
- Baterijos talpa – 70 kWh;
- Įveikiamas atstumas – 450 km;
- 0-100 km/val. – < 3 s;
- 0-300 km/val. – < 9 s;
- Maksimalus greitis – > 320 km/val.
„Lotus Evija“ yra sukurtas ne ilgoms kelionėms, o itin greitiems pasivažinėjimams. Automobilio forma buvo sukurta vėjo tuneliuose, todėl pasižymi daugybe unikalių aerodinaminių sprendimų. „Evija“ turi tik du aktyvius aerodinaminius komponentus – spoilerį ir difuzorių. Jie padeda išlaikyti stabilumą dideliu greičiu lekiant posūkiais.
„Evija“ konstrukcija turi daug keistų bruožų. Pavyzdžiui, „Lotus“ šiam automobiliui parinko netradicinę vietą baterijoms. Daugelio elektromobilių baterijos yra išdėstytos po automobilio grindimis. Tai leidžia efektyviau panaudoti naudingą erdvę automobilio viduje ir išlaikyti žemą svorio centrą. Tuo tarpu Williams Advanced Engineering sukurtos baterijos yra automobilio viduryje – tiesiai už sėdynių, ten, kur būtų superautomobilio variklis.
Baterijų moduliai yra sukrauti vienas ant kito ir suformuoja vieną mazgą. Kodėl Lotus pasirinko tokią konstrukciją? Nes tai sukuria superautomobilių vairuotojams pažįstamą svorio pasiskirstymą ir baterijų modulį ateityje bus lengviau pakeisti. Anglies pluošto konstrukcijos dėka „Evija“ sveria tik 1680 kg.
70 kWh, žinoma, šiais laikais nėra daug, tačiau šis automobilis yra sukurtas greičiui, o ne praktiškumui. Jis net neturi didelės bagažinės, o ir salonas yra labai minimalistinis. Jei tik surasite 350 kW įkrovimo stotelę, „Evija“ bateriją galėsite pamaitinti per 15 minučių. Williams teigė, kad „Evija“ susidorotų ir su 800 kW įkrovimo galia, bet jums pasiseks, jei po kelių metų surasite ir tą 350 kW.
Kur kas svarbiau tai, kad keturi „Evija“ varikliai išvysto 1492,5 kW galią. Šie varikliai yra valdomi kaip atskiri moduliai, todėl posūkiuose daugiau darbo gaus išorinę kreivę brėžiantys ratai.
Tačiau pakalbėkime apie vieną keistą „Lotus Evija“ bruožą – mažus ventiliatorius priekiniuose žibintuose. Taip paprastai jų nepamatysite – reikia prieiti labai arti ir į žibintą pažiūrėti tiesiai iš viršaus. Po vieną ventiliatorių surasime kiekvieno „Evija“ priekinio žibinto apačioje.
Ventiliatoriai „Lotus Evija“ žibintuose aušina lazerių modulius. „Evija“ yra pirmasis serijinės gamybos automobilis, naudojantis lazerines trumpąsias ir ilgąsias šviesas. Lazerinių automobilinių žibintų technologija nėra nauja – BMW ir „Audi“ juos naudoja jau kelerius metus. Tačiau iki šiol automobiliai lazerinius žibintus naudojo tik kaip ilgąsias šviesas.
Lazeriniai automobiliniai žibintai yra pranašesni už jau paplitusią LED technologiją. Visų pirma, efektyvus lazerinių šviesų nuotolis yra gerokai ilgesnis – apšviesti 600 metrų nėra didelė problema. Antra – lazeriniai žibintai yra bent 4 kartus ryškesni už įprastus LED įrenginius. Tai reiškia, kad lazerinių žibintų moduliai bent jau teoriškai gali būti mažesni – ateityje tai atvers naujas priekinių žibintų dizaino galimybes.
Ir taip „Lotus Evija“ tapo pirmuoju automobiliu, naudojančiu lazerinius šviestuvus tiek trumposios, tiek ilgosioms šviesoms. Tam panaudoti Osram-Continental moduliai. Lazeriai efektyviausiai veikia vėsesnėse temperatūrose, o jiems valdyti reikalingi kompiuterių blokai. Taigi, „Evija“ žibintai turi ventiliatorius. Tiesa, visai mažus ir visiškai tylius.
Juk jūsų kompiuteris taip pat turi ventiliatorius, o lazeriniai žibintai taip pat turi daug karštos elektronikos.