Iš tikrųjų, šis klausimas sukasi ne vieno keleivio galvoje. Į Vilnių atvažiuojame moderniu patogiu žemagrindžiu traukiniu. Viduje yra pakankamai daug vietos ir kelios lentynos, kur galime saugiai įkurdinti savo lagaminus. Tačiau vykstant į oro uostą Vilniaus geležinkelio stotyje tenka perlipti į tiesiog juokingai šiam darbui nepritaikytą automotrisę Pesa 620M.
Problema yra ta, kad Pesa 620M nėra žemagrindė ir turi pakankamai stačius laiptus. Galbūt tai nebūtų tokia didelė bėda, jei ne maršruto specifika – juk į oro uostą žmonės vyksta su dideliais lagaminais. Žinoma, geraširdžiai, artėjančių kelionių įkvėpti kauniečiai padeda vieni kitiems sukelti daugiau nei 20 kg sveriančius lagaminus į automotrisės vidų. Procesas kartojasi po kelių minučių atvykus į Tarptautinio Vilniaus oro uosto stotelę – padedame vieni kitiems iškelti tuos pačius lagaminus.
Lagaminai kaip lagaminai, o štai neįgalieji ar žmonės su mažais vaikais į šį maršrutą net nesižvalgo. Jiems jis tiesiog visiškai netinka.
Kodėl šiame maršrute darbuojasi būtent toks traukinys? Juk ta Pesa net nėra tokia sena – kažkas ją pasirinko jau 21 amžiuje.
Lenkijos riedmenų gamintojas Pesa naująjį modelį 620M oficialiai pristatė 2004 metais. Tai – platesnei vėžei pritaikyta 214M Partner versija. Lietuvą pirmoji 620M pasiekė 2008-aisiais ir tų metų spalio 2 dieną ėmėsi vežioti keleivius tarp oro uosto ir geležinkelio stoties. Kaip minėta, tai yra automotrisė – savaeigis geležinkelio vagonas su dyzeliniu varikliu. Kažkur šios mašinos viduje sukasi 382 kW galios MAN D2876LUE623 variklis. Pesa 620M turi 93 sėdimas vietas, kurias tenka pasiekti laiptais.
Automotrisė – savaeigis geležinkelio vagonas su dyzeliniu varikliu.
Paklausėme „Lietuvos geležinkelių“, kodėl šį maršrutą vykdo būtent ši automotrisė, kodėl nepasirinktas koks žemagrindis riedmuo. Pasirodo, jokių technologinių priežasčių nėra – Pesa 620M yra mažiausios talpos keleivinis riedmuo „Lietuvos geležinkelių“ parke, todėl geriausiai tinka šiam darbui.
Maršrutas tarp Vilniaus oro uosto ir Geležinkelio stoties yra labai specifinis. Tam, kad būtų patrauklus ir patogus keleiviams, traukinys kursuoja 25 kartus per dieną. Taigi, Pesa 620M retai būna pilna, todėl siųsti vieną iš didesnių riedmenų būtų tiesiog nelogiška.
Kitas klausimas – kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ pirko tokį nepatogų riedmenį tokiam specifiniam maršrutui? Paaiškinimo toli ieškoti nereikia – pasirinkimas tiesiog yra labai ribotas. Prisiminkime kriterijus – optimali talpa, dyzelinė jėgainė (ši geležinkelio linija nėra elektrifikuota), plati vėžė ir gera kaina.
Ir, tiesą sakant, geresnių variantų nei Pesa 620M tuo metu rinkoje praktiškai nebuvo. Juolab, kad „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo ne vieną, o net 12 Pesa 620M automotrisių. Kitaip tariant, tuo metu buvo ieškoma geriausiai „Lietuvos geležinkelių“ poreikius atitinkančio riedmens, o ne automotrisės šiam vienam konkrečiam maršrutui.
Tačiau, nors Pesa 620M akivaizdžiai nėra idealus riedmuo maršrutui Vilniaus traukinių stotis – Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesinori perdėtai skųstis. Tokiu būdu Vilniaus oro uostą pasiekiau ne kartą ir geriau jau toks, nei jokio traukinio. Juolab, kad daug keleivių į oro uostą keliauja tik su kuprinėmis ar mažais lagaminais. O ateityje laiptuota Pesa 620M gali būti pakeista.
„Lietuvos geležinkeliai“ atskleidė, kad elektrifikavus geležinkelio ruožą nuo Vilniaus iki Klaipėdos, jam bus perkami modernūs elektriniai traukiniai. Anksčiau čia naudoti dyzeliniai bus perkelti į kitus maršrutus. Kas žino, galbūt tada keleivių vežimas į oro uostą bus patikėtas patogesniam traukiniui. Infrastruktūra atnaujinama atsižvelgiant į gerąją Europos šalių patirtį ir galiausiai bus pritaikyta visiems keleiviams. Taigi, kada nors traukiniu į oro uostą keliausime patogiai, nepriklausomai nuo to, kokius lagaminus pasiimsime.
