Ne kartą rašėme apie neigiamą įstatymų įtaką automobiliams. Pavyzdžiui, ar žinote, kodėl vienu metu amerikietiški automobiliai bjauroti baisiais bamperiais?
Štai trumpa istorija. 1972-ųjų Paryžiaus automobilių parodoje buvo pristatytas labai gražus Giorgetto Giugiaro sukurtas superautomobilis „Maserati Merak“. V6 variklis viduryje, žemas siluetas, paslepiami žibintai ir ypatingai gražios kėbulo linijos – „Merak“ yra automobilis, apie kurį lengva svajoti.
„Merak“ buvo mažesnis iš dviejų „Maserati“ superautomobilių – „Bora“ su V8 varikliu buvo modelių hierarchijos viršūnėje. Artimiausi „Merak“ konkurentai tuo metu buvo „Lamborghini Urraco“ ir „Dino 308 GT4“ , kurie turėjo kompaktiškus V8 variklius. 1975 metais pristatytas šiek tiek galingesnis „Merak SS“ sulaukė labai daug dėmesio ir buvo manoma, kad po jo seks dar ekstremalesnė superautomobilio versija. Tačiau po poros metų Turine buvo pristatytas gerokai kuklesnis „Merak 2000 GT“ – tas pats automobilis su mažesniu 2,0 litrų V6 varikliu.
Tai buvo šiek tiek keista, nes superautomobilių galia įprastai tik auga. „Merak 2000 GT“ net nebuvo daug pigesnis – standartinis 3,0 litrų modelis atrodė kaip logiškesnis pasirinkimas. Tačiau tuo metu traukėsi ir „Merak“ konkurentų varikliai – nauji „Lamborghini Urraco P200“ ir „Dino 208 GT4“ irgi turėjo 2,0 litrų variklius. Kas aštuntajame dešimtmetyje nutiko itališkiems superautomobiliams?
