Nors vis daugiau automatinių transmisijų svirčių juda daugmaž tiesia linija, vingiuota zigzago schema taip pat yra pakankamai populiari.
Žinoma, automatinės transmisijos valdymo svirtis apskritai nėra būtina. Ją galima pakeisti mygtukais ar kokiu stilingu jungikliu. Tačiau dauguma gamintojų vis dar neatsisakė šio paprasto ir visiems gerai pažįstamo komponento.
Vingiuotas pavarų svirties schemas yra išbandęs ne vienas gamintojas. Tokios schemos naudojamos jau labai ilgą laiką. Sunku surasti patį pirmąjį automobilį, kuriame panaudotas toks sprendimas, tačiau štai 1963-ųjų "Mercedes-Benz SL-Class" pavarų dėžės svirtis jau judėjo vingiuotais keliais. Tai, beje, parodo, kad tokia konstrukcija neturi finansinio pagrindo – juk "Mercedes" pinigų tikrai netaupė, o ieškojo geriausio sprendimo. "Jaguar" taip pat netaupė.
Jaguar inžinieriai nevengė savo smegenų vingių paversti įmantriomis pavarų dėžių svirčių schemomis. J formos schema, kuri tarsi turėjo simbolizuoti markės pavadinimą, išgarsėjo 20 amžiaus pabaigoje. Įdomu tai, kad tas zigzago raštas dažnai būna unikalus konkrečiam modeliui – tuo tarpu mechaninės transmisijos schema beveik visur yra vienoda. Tai kur šuo pakastas?
Pavarų svirtis, vairas ir pedalai turi šį tą bendro – šiuos valdymo prietaisus jūs naudojate kaskart, kai kur nors važiuojate. Taigi, pojūčiai, kuriuos jie sukuria, yra labai svarbūs, nes jie formuoja ir jūsų nuomonę apie patį automobilį. Todėl kiekviena automatinės ar mechaninės transmisijų svirtis yra gerai apgalvota – jos naudojimas turi būti malonus ir negali erzinti. Tam, kad svirties nebūtų galima netyčia lengvai pastumti iš vienos padėties į kitą (nes tai labai erzintų vairuotoją), gamintojai kuria tas vingiuotas schemas, kurios verčia svirtį sustoti kiekvienoje padėtyje.
Pažvelkite į svirtį viršuje. Norint pasirinkti D padėtį, svirtį reikia patraukti atgal iki skydelio pabaigos – tai galima padaryti net nepažiūrėjus žemyn. Vėliau norint pasirinkti neutralią pavarą, svirtį tereikia šiek tiek pastumti į priekį – vėlgi, net nereikia į ją pažvelgti. Tuo tarpu netyčinis atbulinės pavaros (R) pasirinkimas yra praktiškai neįmanomas.
Tokį patį funkcionalumą, beje, įmanoma užtikrinti ir su tiesia linija judančiomis svirtimis, tačiau toks mechanizmas yra šiek tiek sudėtingesnis ir nekuria tokio pasitikėjimo. Kitaip tariant, jungiant pavaras tiesia linija judančia svirtele, beveik visada norisi į ją pažiūrėti.
Štai "Maserati Ghibli" nuo pat pradžių buvo kritikuojamas dėl erzinančio atbulinės pavaros pasirinkimo. Šiame automobilyje svirtelė apskritai buvo tik elektroninis jungiklis. Pastūmus ją į priekį atbulinė pavara dažnai būdavo peršokama ir jungiklis įjungdavo stovėjimo bėgį. Patraukus svirtelę atgal, ši vėl norėdavo praleisti R ir šokti prie N ar D. Tokių erzinančių nesklandumų lengva išvengti, kai naudojamas senas geras zigzagas.
Vingiuotas pavarų perjungimo takelis taip pat leidžia išvengti atbulinės pavaros užrakto, o pats mechanizmas yra pigesnis. Kita vertus, tiesia linija judanti svirtis daugeliui atrodo kaip gražesnis sprendimas – konsolėje nelieka tos neestetiškos skylės.
