Paskutinį 2021 metų ketvirtį antras pagal populiarumą naujas automobilio modelis Lietuvoje – varomas elektra. To paties laikotarpio bendri naujų elektromobilių pardavimai sudaro net 10,7 proc. Hibridinių transporto priemonių patrauklumas taip pat auga. Pažvelgus į tokią praėjusių metų statistiką akivaizdžiai matosi, kad 2021 šiuo atžvilgiu buvo sėkmingi, o stipri metų pabaiga nuteikia dar pozityviau 2022-iems.
Ūgtelėjusiems elektra varomo ir mažataršio transporto pardavimams teigiamą postūmį davė ir valstybės skiriamos subsidijos. Todėl šiam transportui dedikuotas interviu – su Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės atstovais.
Šiame interviu kalbame apie praėjusius metus, pirkėjų pasirinkimus, subsidijų tipus ir šių metų perspektyvas.
– Kokias lengvatas šiai dienai gali gauti LR pilietis įsigydamas mažataršį transportą?
– Lengvatų yra daug ir įvairių – įsigytiems elektromobiliams, mažiau taršiems automobiliams, elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto paslaugoms ir panašiai.
Kompensacijos gyventojui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2,5 tūkst. eurų, už įsigytą naują elektromobilį – 5 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę. Tai reiškia, jog už keičiamą seną automobilį į elektromobilį kompensacija gali siekti iki 6 tūkst. eurų.
Gyventojas, utilizavęs seną, taršų automobilį ir įsigijęs mažiau taršų automobilį (kurio CO₂ kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją.
Taip pat galima gauti 500 eurų kompensacijas už įsigytą elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį, 300 eurų kompensacijas už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką.
Kalbant apie alternatyvas, yra kompensuojama:
– ne daugiau kaip 1000 eurų viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metiniams ar kitiems bilietams, išskyrus vienkartinius viešojo transporto bilietus;
– ne daugiau kaip 1000 eurų E-piniginės papildymui viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) paslaugų išlaidoms kompensuoti;
– ne daugiau kaip 1000 eurų E-piniginės papildymui už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidų kompensavimui.
– Kaip vertinate pernai išnaudotų subsidijų kiekį? Ar toks buvo planas? O gal viršijote lūkesčius?
– Vienareikšmiškai visus lūkesčius viršijos gautos paraiškos įsigytiems el. paspirtukams ir dviračiams kompensuoti. Taip pat pagal skirtas lėšas elektromobiliai viršijo lūkesčius, o mažataršių automobilių tikėtasi gauti daugiau paraiškų.
– Kokia suma yra numatyta šiems metams?
– Elektromobilių kompensacijoms – 6 mln. eurų. Mažiau taršių automobilių kompensacijoms – 3 mln. eurų. Kitoms aplinkai draugiškoms priemonėms (elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugoms ir pan.) – 8 mln. eurų.
– Koks pinigų likutis šiuo metu?
– Elektromobilių subsidijoms – kiek daugiau nei 983 tūkst. eurų, mažiau taršių automobilių subsidijoms – daugiau kaip 1,1 mln. eurų, kitoms aplinkai draugiškoms priemonėms (elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugoms ir pan.) – daugiau kaip 1 mln. eurų.
– Iki kada galioja galimybė pasinaudoti siūlomomis subsidijomis?
– Iki 2022 m. birželio 1 d. arba iki kol kvietimuose pakaks lėšų.
– Jeigu sunkiai besiverčiantis žmogus šiuo metu neturi automobilio, tačiau jis yra reikalingas (pavyzdžiui, mama su keliais vaikai vaikais) ar yra galimybių gauti subsidiją ir jam? Mažalitražiam, nebrangiam, benzininiam arba hibridiniam automobiliui?
– Yra atskiras kvietimas įsigyti mažiau taršų automobilį nepasiturintiems ar mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Galima gauti dvigubai didesnę valstybės paramą nei tvarias pajamas gaunančiam gyventojui – 2 tūkst. eurų. Tačiau sąlyga, kad asmuo būtinai turi turėti taršų automobilį ir jį sunaikinti, vis tiek galioja. Tik tuomet jis gaus kompensaciją už kitą įsigytą mažiau taršų automobilį.
– Kur galima rasti visą reikalingą informaciją internete? Kur kreiptis, jei pirkėjas garbaus amžiaus ir internetu nesinaudoja?
– Visa informacija apie subsidijas yra teikiama www.apva.lt svetainėje. O jei pirkėjas ar pareiškėjas yra garbaus amžiaus, tuomet jis turi susisiekti su Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistais ir susitarti dėl konkretaus laiko, kuomet jis atvyks į Agentūrą, kur jo lauks projektų vadovas ir pakonsultuos gyvai. Šiam momentui būtina sąlyga – galiojantis galimybių pasas.
Aplinkos projektų valdymo specialistų kontaktus rasite čia.
– Kokias klaidas žmonės padaro pirkdami automobilį ir po to negali gauti kompensacijos? Gal neįsigilina?
– Kartais registracijos liudijime nebūna nurodytas bendras išmetamas automobilio CO2 kiekis (V.7). O pirmosios registracijos data (B) painiojama su pirma registracija Lietuvoje (B.1).
Taip pat, dyzelis bei hibridas varomas dyzeliu ir elektra yra griežtai netinkamos kuro rūšys nors ir visus kitus reikalavimus atitinka.
– Klausimas apie utilizavimą. Kaip utilizuoti teisingai, kad kažko nepraleisti? Į ką atkreipti dėmesį?
– Labai svarbu atkreipti dėmesį į utilizuojamo automobilio techninės apžiūros galiojimo laiką. Taip pat, privaloma sąlyga – seno automobilio išregistravimas sunaikinus.
Konkretūs reikalavimai senam automobiliui būtų šie:
● Utilizuojamo automobilio savininku/valdytoju asmuo turi išbūti ne trumpiau kaip 12 mėnesių (ne mažiau 1 metų) iki 2021 m. vasario 2 d.
● Transporto priemonės techninė apžiūra turi būti galiojusi šioms datoms: 2020 m. kovo 13 d. arba 2021 m. vasario 2 d. (šiuo metu gali būti ir galiojanti, ir negaliojanti, svarbu, ar galiojo nors vienai iš nurodytų datų).
● Iš utilizavimo įmonės turi būti gautas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas. O pati transporto priemonė turi būti tinkamai išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
● Utilizuojamam automobiliui modelio, metų, kuro rūšies, CO2 emisijos reikalavimų nėra.
– Ar numatoma plėsti, arba susiaurinti subsidijuojamų automobilių alternatyvas?
– Pirmiausia atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų kitaip planuosime klimato kaitos programos, iš kurios fondo remiami gyventojų ir įmonių tvarūs pasirinkimai, lėšas. Jas skirstysime ne kasmet, kaip iki šiol, o numatysime ketverių metų laikotarpiui.
Mažataršių ar nulinės taršos automobilių subsidijavimas yra ne toks efektyvus būdas mažinti šiltnamio dujų emisijas, kaip pavyzdžiui, subsidijos katilams pakeisti ar saulės elektrinėms įrengti. Vis dėlto konkrečios proporcijos paaiškės šiems metams baigiantis, suderinus klimato kaitos programos sąmatą su visuomene ir socialiniais partneriais.
– Kaip nepataikyti ant jau kartą subsidijuoto automobilio?
– Klausti pardavėjo. Pareiškėjas, gavęs kompensaciją, įsipareigoja išlaikyti transporto priemonę (mažiau taršių automobilių atvejais) ne trumpiau kaip dvejus metus nuo kompensacinės išmokos gavimo dienos. Kitaip teks išmoką grąžinti.
– Ar gali būti taip, kad ministerijos parama naudojasi tie, kas ir taip būtų rinkęsi mažataršį transportą? Ar įmanoma tai pastebėti?
– Ne, to neįmanoma pastebėti. To nei Aplinkos ministerija, nei Aplinkos projektų valdymo agentūra niekur nefiksuoja.
– Yra daug automobilių, kurie neturi registracijos liudijime įrašyto CO2 kiekio. Jiems pagal formules tenka mokėti daugiau registruojant, negalima pasinaudoti skatinimo priemonėmis ir pan. Ar kažkaip ateityje bus adresuojama ši problema? Mažataršis transportas gali atkeliauti ir iš JAV, o švariam orui pirmoji registracijos šalis neturi įtakos.
– Transporto priemonėms pagal šiuo metu galiojantį teisės aktą, CO2 emisijos vertė registracijos liudijime privalo būti nurodyta.
– Taršos mokestis – dabartinis pasiūlymas buvo atsiimtas, kas planuojama keisti, koks mokestis numatomas? Kada?
– Automobilių taršos mokesčio, kaip efektyvaus įrankio transporto taršai mažinti, poreikis išlieka ir tik auga. To reikalauja tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai. Šios priemonės likimas dabar yra nebe Aplinkos ministerijos, o kolegialiai visos Vyriausybės rankose.
– Lietuva turi ilgalaikį taršos mažinimo planą. Gal galėtumėte jį detalizuoti? Kuriais metais ir kokiose srityse visų pirma bus atsisakoma taršaus transporto? Kuriais metais ir kokie žingsniai laukia? Kokie numatomi pokyčiai, liečiantys ne tik transportą, bet gamyklas, uostus ir kitas teršiančias sritis?
– Siūlytumėme vadovautis ilgalaikiu planu – nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke. Pagrindinis darbotvarkės tikslas – iki 2030 m. sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio dujų kiekį 30 proc., lyginant su 2005 m. Darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai bei uždaviniai skirtingiems sektoriams.
– Kaip manote, kas stabdo žmones nuo dar aktyvesnio naudojimosi valstybės parama mažataršiam transportui?
– Gali būti daug priežasčių. Tai ir sąmoningumo stoka, ir subsidijų dydis – galbūt kai kuriems asmenims jos atrodo per mažos. Taip pat stabdo biurokratiniai procesai, per mažai viešinimo ir informacijos apie paramą. Tačiau reziumuojant – mes džiaugiamės, jog paraiškų skaičius auga, gyventojai aktyviai domisi ir kai kurie kvietimai tiesiog viršijo lūkesčius. Tikimės, jog ateityje situacija tik gerės.
– Na ir pabaigai – ką vairuoja aplinkos ministras?
– Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pats neturi ir nevairuoja asmeninio automobilio, o darbo reikalais naudoja ministerijos elektromobilį.
Ieškantiems mažataršio transporto, pagelbės ši Autoplius nuoroda.
