Apie įdomias Henrio Fordo citatas kalbame ne pirmą kartą. Reklamose ir motyvaciniuose kūriniuose dažnai kartojama tokia Fordo citata – „Kai atrodo, kad pasaulis tarytum atsisuko prieš jus, prisiminkite vieną tiesą – ir lėktuvas kyla prieš vėją“.
Bet grįžkime prie „Ford Model T“. Šis 1908-1927 metais gamintas amerikietiškas automobilis buvo išties ypatingas. Jam pritaikyta nauja masinės gamybos sistema, apimanti detalių standartizaciją, darbo skirstymą į mažiausias detales ir judančią surinkimo liniją, yra viena svarbiausių pramonės inovacijų istorijoje. O pats „Model T“ daugybę metų galėjo pasigirti geriausiais pardavimais pasaulyje.
Ta masinė gamyba ir inovatyvūs sprendimai leido sumažinti „Model T“ kainą tiek, kad tai tapo tikru pasauliniu automobiliu. 1918 metais – „Model T“ gamybos istorijos viduryje – pusė JAV automobilių buvo būtent šis „Ford“ kūrinys. O ir kitose šalyse išgirdę burzgiantį automobilį galėjote saugiai spėti, kad tai – „Model T“. Juk „Ford“ pardavė apie 15 milijonų „Model T“ automobilių! Šį rodiklį „Volkswagen Beetle“ pagerino tik 1972 metais.
Norint pasiekti tokias gamybos apimtis reikėjo neblogai pasistengti. Buvo optimizuojama kiekviena detalė, kiekviena proceso grandis. Galiausiai „Model T“ surinkimas truko 93 minutes – daugiau nei 8 kartus mažiau nei prieš masinės gamybos įdiegimą.
Standartizacija yra didelė gamybos proceso optimizacijos dalis. Jei visi automobiliai būtų juodi, gamyba iš tikrųjų vyktų greičiau ir būtų pigesnė. Gamykloms nereikėtų rūpintis skirtingų dažų tiekimu, dažytojams nereikėtų stebėti kiekvieno modelio identifikacinių dokumentų, būtų taupomi ir dažymo įrankiai. Tačiau ta Fordo citata dažnai pateikiama be konteksto ir gali klaidinti automobilių istorija besidominčius žmones.
Ar visi „Model T“ buvo juodi?
Visa tai, ką parašėme apie gamybos proceso optimizaciją ir standartizacijos svarbą yra tiesa, tačiau „Model T“ gamyba tobulėjo nuo pat pradžių ir ne visada buvo taip gerai sustyguota. Nors „Ford“ siekė masinės gamybos, ne visos inovacijos buvo pritaikytos dar tais 1908 metais, kai prasidėjo „Model T“ gamyba.
Tiesą sakant, 1908-1913 metais juodo „Model T“ net nebuvo įmanoma nusipirkti – „Ford“ šios spalvos apskritai nesiūlė. Iš pradžių „Model T“ pirkėjai turėjo rinktis iš pilkos, žalios, mėlynos ir raudonos spalvų. 1912 metais „Model T“ spalvų gama susitraukė iki vienos – tamsiai mėlynos. O štai nuo 1914-ųjų „Ford“ gamino tik juodus „Model T“.
Vienos spalvos pasirinkimas, žinoma, supaprastina gamybą. Tai buvo itin svarbu tuo metu, nes 1913 metais „Ford“ įdiegė judančią surinkimo liniją, kuri stipriai pagreitino „Model T“ gamybą. Tačiau 1912 metais Ford jau gamino tik vienos spalvos „Model T“ – tamsiai mėlynus. Tai kodėl vietoje jos buvo pasirinkta juoda? Su „Ford“ gaminta anglimi tai nėra susiję. Tai nulėmė keli faktoriai.
Daug šaltinių teigia, kad to meto juodi dažai greičiau džiūdavo. Iš tikrųjų, automobilinių dažų pasirinkimą dažnai nulemdavo chemijos pramonės pasiekimai. Gali būti, kad „Ford“ tikėjo, kad pasirinkti dažai iš tikrųjų greičiau džiūsta ir yra atsparesni įbrėžimams.
Be to, 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, kuris dalį pramonės privertė persiorientuoti, todėl dažų pasiūla rinkoje buvo mažesnė. Išlaikyti vienodą mėlyną spalvą būtų buvę sudėtinga, o štai juoda yra juoda.
Kėbulo dalys tuomet buvo dažomos atskirai. Juoda yra ne tokia jautri nevienodam dažų padengimui, todėl tai yra geras pasirinkimas. Kita vertus, estetika nebuvo vienas iš „Ford“ prioritetų gaminant „Model T“, todėl sunku įsivaizduoti, kad šis faktorius būtų suvaidinęs svaresnį vaidmenį.
Mados taip pat suvaidino šiokį-tokį vaidmenį. Juoda buvo laikoma kokybės spalva. Ir bent jau šiek tiek maskavo įlinkimus (bet ne įbrėžimus). Dauguma automobilių tuo metu buvo tamsūs, nes tai sudarė gražų kontrastą su blizgiomis kėbulo dizaino detalėmis – žibintais, radiatoriumi, priekinio stiklo rėmu, rankenėlėmis.
Ta juoda, beje, keitėsi. Per visą „Model T“ gamybos laiką „Ford“ išbandė net 30 skirtingų juodų dažų. Buvo ieškoma optimalaus varianto tarp kainos, atsparumo įbrėžimams ir džiūvimo laiko.
„Model T“ pirkėjai neturėjo tenkintis juoda spalva. Tuo metu jau veikė daugybė dirbtuvių, kurios buvo pasiruošusios modifikuoti automobilius pagal kiekvieno fantaziją. „Model T“ buvo perdažomi ir dėl specializuoto darbo – įmonės savo automobilius dažė savo spalvomis, ugniagesiai – raudonai.