Anot ekspertų, šalyje augantis avaringumas yra ir pandemijos pasekmė, kadangi vairuotojai per karantinus tiek atprato nuo intensyvaus eismo, tiek primiršo vairavimo įgūdžius.
Avaringumas kito
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi – transporto priemonių žalų statistikoje pirmaujančios automobilių avarijos gerokai lenkia kitus draudžiamuosius įvykius. Jų draudikai šiemet iš viso jau užfiksavo virš 4,6 tūkst.
„Vidutinė tokių draudžiamųjų įvykių žalos išmoka siekia daugiau nei 1,1 tūkst. eurų, o per 2021-uosius pastarųjų išmokėjome sumą, viršijančią 3,6 mln. eurų. Tokia statistika išties neramina. Avarijų skaičius šalies keliuose vėl auga, nors per pirmąją pandemijos bangą, 2020-ųjų kovo-gegužės mėnesiais, avaringumas Lietuvoje buvo gerokai sumenkęs. Pernai, paskelbus karantiną, eisme dalyvaujančių automobilių kiekis sumažėjo, miestuose nebeliko spūsčių. Taip pat dauguma gyventojų dirbo iš namų, mažiau judėjo į darbus. Visos šios priežastys lėmė ir geresnę avaringumo situaciją“, – akcentuoja R. Bieliauskas.
Kalbėdamas apie padėtį skirtinguose Lietuvos didmiesčiuose, draudiko atstovas sako – per pirmąjį karantiną avarijų statistika Vilniuje ir jo rajone atrodė gana pozityviai. Anot R. Bieliausko, tuo metu fiksuoti mažėjantys avaringumo rodikliai.
„100 automobilių Vilniaus mieste ir rajone 2019-ųjų kovą tekdavo beveik 9 avarijos. Tuo pačiu laikotarpiu pernai šių įvykių fiksavome trečdaliu mažiau. Tačiau antrasis karantinas šiame regione avaringumu priminė ikipandeminį lygį. Šiemet kovą avarijų skaičius 10 proc. jau viršija 2019-ųjų rodiklius. Vadinasi, antrojo karantino apribojimai avaringumą paveikė neigiamai. Savivaldybės buvo uždarytos, darbas vyko nuotoliniu būdu, todėl, negalėdami dažniau judėti, vairuotojai, matyt, atprato nuo sudėtingesnių eismo sąlygų, nelavino įgūdžių. Taip ūgtelėjo ir avarijų rizika“, – svarsto draudimo ekspertas.
Mobilumas pastebimai išaugo
Užsiminęs apie avaringumą šalies didmiesčiuose, R. Bieliauskas apžvelgia ir situaciją Kauno mieste bei rajone. Čia, anot draudiko atstovo, 2019-ųjų kovą 100 automobilių tekdavo 8 avarijos, tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais – 7. O 2020-ųjų balandį avaringumas Kauno mieste ir rajone, lyginant praėjusių ir užpraėjusių metų duomenis, krito perpus.
„2019-2021 metų kovo mėnesiais avarijų skaičius yra panašus. Todėl didelio avaringumo šuolio nefiksavome. Savo ruožtu Klaipėdos mieste ir rajone šių metų kovą avarijų įvyko net 40 proc. daugiau nei pernai. Apskritai, kalbant apie avaringumą visoje Lietuvoje, nuo 2020-ųjų vasario viskas grįžo į senas vėžes ir situacija net blogesnė nei prieš pandeminius metus“, – neguodžia R. Bieliauskas.
Tai, pasak draudiko atstovo, stebinti neturėtų, kadangi nuo pernai sausio, remiantis kompanijos „Apple“ pateikiamais mobilumo duomenimis, judėjimas automobiliais šalyje išaugo net 65 proc.
„Kalbant apie į avarijas patenkančių vairuotojų lytį, vyrų ir moterų avaringumo rodikliai yra panašūs. 2020-ųjų kovą šis skaičius, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu užpernai, mažėjo, tačiau šiemet taip pat perkopė 2019-ųjų statistiką“, – tikina pašnekovas.
Susidarė paradoksali situacija
Pirmoji COVID-19 pandemijos banga avaringumą sumažino ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Tačiau, R. Bieliausko teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo susidurią paradoksalią eismo situaciją. Anot PSO, avarijų keliuose įvyko mažiau, tik jos nusinešė daugiau gyvybių.
„To priežastis – mažesnis eismo intensyvumas ir automobilių kiekis. Važiuodami tuštesniais keliais, vairuotojai tai darydavo didesniu greičiu, o statistika rodo – kiekvienas padidintas kilometras per valandą mirtinos avarijos tikimybę išaugina 4-5 proc. Todėl žuvusiųjų keliuose padaugėjo. Taip įvyko JAV, kur per pirmuosius devynis 2020-ųjų mėnesius mirtinų avarijų skaičius išaugo 4,6 proc. Panašiai nutiko Nyderlanduose, Čekijoje“, – pažymi R. Bieliauskas.
Visgi jis priduria: dažnas avaringumas keliuose nėra tik pandemijos pasekmė. Pasak R. Bieliausko, avarijos nutinka nuolatos ir dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau, draudiko atstovo nuomone, nelaimių riziką sumažinti galima.
„Apie drausmę keliuose, saugumo taisyklių laikymąsi ir vairavimo įgūdžių svarbą kalbama nuolatos. Tačiau netgi drausmingi bei patyrę vairuotojai gali pakliūti į nemalonias, neplanuotas situacijas. Jos neretai įvyksta net ne dėl asmeninės kaltės. Todėl išties verta pasirūpinti transporto priemonių kasko draudimu. Jis yra apgalvotas sprendimas siekiantiems sumažinti galimus nuostolius. Taip kelionės bus ramios, saugios ir be rūpesčių“, – tvirtina R. Bieliauskas.
