Prancūzų automobilių gamintojai pasauliui padovanojo daug neįprastų automobilių. Pavyzdžiui, „Citroën Type H“ yra įdomus istorinis furgonas su banguotomis kėbulo detalėmis, o „Matra Rancho“ yra praktiškas ir savotiškai gražus visureigis, kuris galiausiai virto „Renault Espace.“ Tuo tarpu „Peugeot 406 Coupé“ yra kiek paprastesnis automobilis, tačiau jis turi labai elegantišką siluetą ir nėra visiškai prancūziškas.
„Peugeot 1007“ istorija prasidėjo 2002-ųjų Paryžiaus automobilių parodoje, kur liūto markė pristatė „Sésame“ konceptą. Tai – miesto automobilis su kiek aukštesne stogo linija ir slankiojančiomis robotizuotomis durelėmis.
„Sésame“ buvo sukurtas šiuolaikinių miestų gyventojams. Tiesą sakant, iš karto atrodė, kad „Peugeot“ sukūrė „Sésame“ specialiai paryžiečiams, kurie pavargo spraustis per vos atvertas automobilio dureles ar kaskart žvalgytis atvažiuojančių motorolerių.
Jau 2004 metais „Sésame“ virto serijinės gamybos automobiliu „Peugeot 1007“. Toks modelio pavadinimas „Peugeot“ gamoje buvo labai neįprastas – 1007 yra pirmasis markės automobilis, kurio pavadinime yra du nuliai. Iš pradžių „Peugeot“ rinkodaros atstovai labai pabrėžė tuos nulius ir juos sekantį septynetą, tačiau Džeimso Bondo personažo kūrėjai paprašė liautis tai daryti.
Taip, tai nėra pokštas – garsiausio pasaulio šnipo personažo teisių savininkai vos neįsivėlė į konfliktą su „Peugeot“. Modelio pavadinimas liko tas pats, tačiau reklamose jis buvo tariamas kitaip – dešimt-nulis-septyni arba tūkstantis septyni.
Galbūt šnipo slapyvardis „Peugeot 1007“ visai tiko – juk 2004 metais kito serijinės gamybos automobilio su visomis robotizuotomis slankiojančiomis durelėmis tiesiog nebuvo. Aišku, 1007 turėjo tik dvejas dureles, bet jos slankiojo taip, kaip ir buvo išreklamuota „Sésame“ klipuose – nuspaudus mygtuką. Tais pačiais metais pasirodęs „Toyota Porte“ irgi buvo mažas automobilis su slankiojančiomis durelėmis, bet jos buvo sumontuotos tik keleivio pusėje.
Nors daug kas mano, kad elektrinėmis automatinėmis durelėmis „Peugeot“ viliojo tingesnius pirkėjus, iš tikrųjų tai buvo būtinas praktiškas sprendimas. Sėdint tokiame siaurame automobilyje rankomis uždaryti slankiojančias dureles yra labai sunku, nes jos lieka už peties.
Furgonai dažnai turi paprastas rankines slankiojančias dureles, bet juose yra daugiau vietos manevrams. Net pasiekti atvertas „Peugeot 1007“ dureles sėdint priekinėje sėdynėje būtų sunku, o ką jau kalbėti apie jų užtrenkimą. Sustojus įkalnėje uždaryti slankiojančias dureles būtų beveik neįmanoma, o pirmieji į automobilį atskubėję vaikai apskritai liktų šalti, kol sugrįš jų tėvai.
Slankiojančios „Peugeot 1007“ durelės miestiečiams siūlo daugybę privalumų. Jas galima atidaryti labai siaurose parkavimo vietose, o tai stipriai palengvina įlipimą-išlipimą. Be to, sustojus šalikelėje galima per daug nesidairyti motociklininkų ir dviratininkų. Dėl šios priežasties „Peugeot 1007“ veidrodėliai buvo tvirtinami prie statramsčio, o ne prie durelių. Galiausiai, slankiojančios durelės atveria didžiulę angą, per kurią ne tik paprasčiau įlipti patiems, bet ir lengviau sumontuoti vaikišką kėdutę ar sumesti pirkinius.
„Peugeot 1007“ ilgis siekia 3,73, plotis – 1,82, aukštis – 1,62 m. Taip, šis artimas „Peugeot 206“, „Citroën C2“ ir C3 giminaitis yra kiek aukštesnis už kitus, bet gamintojas tai pristatė kaip privalumą. Daugiau erdvės galvai, geresni apžvalgos kampai, efektyviau išnaudojama salono erdvė. Kalbant apie saloną, jo plastikinę apdailą galima lengvai keisti pagal savo skonį.
Vos per 15 minučių buvo galima pakeisti svarbiausias apdailos detales, 1007 interjerui suteikiant daugiau spalvų. Papildomas apdailos detalių komplektas pirkėjams kainavo apie 250 eurų, bet tai suteikė galimybę šiaip jau nuobodokam salonui suteikti asmeninį potėpį.
Po „Peugeot 1007“ kapotu burzgė 1,4 arba 1,6 varikliai, buvo siūlomi ir dyzeliniai, ir benzininiai variantai. Galingiausia 1007 versija turi 82 kW ir 100 km/val. pasiekia per kiek daugiau nei 11 sekundžių. Aišku, mieste, kur „Peugeot 1007“ ir turėjo gyventi, prastos greičio charakteristikos nėra didelis trūkumas. Ypač turint omenyje, kad 1007 turėjo kur kas rimtesnių problemų.
„Peugeot 1007“ durelės su visais varikliais ir jutikliais yra labai sunkios. Be to, visa galinė kėbulo dalis turėjo būti papildomai sustiprinta, kad atlaikytų atvirų durelių svorį. Todėl nieko keisto, kad „Peugeot 1007“ sveria apie 1,4 t – gerokai daugiau nei kiti panašaus dydžio automobiliai.
1007 tuo laiku buvo laikomas labai saugiu – pagal pasyvaus saugumo reitingą jis nusileido tik gerokai didesniems „Citroën C5“, „Renault Laguna III“ ir „Mercedes-Benz C-Klasse“. Tačiau jis turi aukštą svorio centrą, kuris blogina dinamines charakteristikas, kad avarijų tiesiog sunkiau išvengti.
Net ir tos labai patogios „Peugeot 1007“ durelės sulaukė daugiau kritikos nei pagyrų. Visų pirma, jos yra tragiškai lėtos. Antra, jos nepadėjo pasiekti galinę sėdynę – mažesni keturduriai miesto automobiliai buvo praktiškesni. Trečia, gedimo atveju atidaryti-uždaryti „Peugeot 1007“ dureles būtų labai sunku. Net ir tas lengvai modifikuojamas salonas daugeliu atveju primena tik labai pigaus plastiko jūrą.
Taigi, „Peugeot 1007“ turi daug įdomių savybių. Tai – pirmasis „Peugeot automobilis“ su dviem nuliais pavadinime, pirmasis miesto hečbekas su robotizuotomis slankiojančiomis durelėmis. Tačiau kartu tai – ir didelė komercinė nesėkmė.
„Peugeot 1007“ buvo brangesnis už artimiausius savo konkurentus (vėlgi, dėl to kaltos durelės), todėl daugybės pirkėjų nesulaukė. 2009 metais „Peugeot“ nutraukė 1007 gamybą – per kiek daugiau nei ketverius metus pagaminta apie 122 tūkstančius tokių automobilių. Kadangi gamybos linijų pajėgumai nebuvo pilnai išnaudoti, kiekvienas parduotas 1007 kompanijai dovanojo nuostolius. Įdomios „Peugeot 1007“ savybės buvo tiesiog palaidotos po akivaizdžiais trūkumais.
