Tačiau prabangaus ir greito „Peugeot“ superautomobilio gatvėse neišvysite. Kodėl įspūdingas 907, 2004 metais lygintas su „Ferrari 575“, negalėjo pasiekti „Peugeot“ salonų?
Superautomobilių verslas yra visiškai kitoks nei kasdienių automobilių. Superautomobiliai – labai brangios ir pabrėžtinai nepraktiškos mašinos. Nemaža dalis jų vertės slypi išskirtinume – keli iš jūsų pažįstamų gali pasigirti, kad turi „Ferrari“?
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kasdieniškų automobilių gamintojai gilyn į superautomobilių pasaulį nežengia – nedaug kas nori pirkti labai brangų automobilį, kurio gamintojas siūlo ir visai pigų hečbeką. Sakinys „Aš vairuoju Ferrari“ svertų žymiai mažiau, jei „Ferrari“ gamintų ir paprastus automobilius, kuriais studentai važiuotų į paskaitas.
„Peugeot“ istorija yra nusagstyta pergalėmis automobilių sporte, bet superautomobilis šiai markei sunkiai priliptų. Kaip ir limuzinas, tikras bekelės visureigis ar sunkvežimis. Tiesa, 1984-ųjų „Quasar“ koncepcija vertė manyti, kad „Peugeot“ apie superautomobilius galvoja. Ir 2004-ųjų Paryžiaus automobilių parodoje pristatytas 907 tai patvirtino.
„Peugeot 907“
2004 metais „Peugeot“ atidarė naują dizaino centrą Vélizy komunoje į pietus nuo Paryžiaus. Jis pakeitė net 40 metų naudotą centrą La Garenne komunoje ir pradėjo naują „Peugeot“ dizaino erą. Kompanijos vadovai nusprendė, kad šią progą verta pažymėti ypatingu kūriniu ir nurodė savo dizaineriams Gérardui Welterui ir Jeanui Christopheui Bolleui Reddatui sukurti superautomobilį. Biudžetas? Koks dar biudžetas – „Peugeot“ rinkosi anglies pluoštą ir V12 variklį.
Buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti GT klasės automobilis – didelis variklis priekyje, prabangus salonas viduryje ir varomi ratai gale. Šis tas stilingoms ir greitoms kelionėms į Pietų Europą. Tokie automobiliai tuo metu buvo ant bangos – „Mercedes-Benz SLR McLaren“, „Ferrari 575M Maranello“ ir „Aston Martin Vanquish“ burzgė milijonų jaunuolių sapnuose ir svajonėse. „Peugeot 907“, atrodo, norėjo įsilieti į tas gretas.
„Peugeot“ negamina V12 variklių, tačiau standartų ir patikimumo bandymų neribojami inžinieriai rado išeitį. Jie paėmė porą 3 litrų V6 variklių iš „Peugeot 607“ ir juos sujungė. Gautas 6,0 litrų V12 išspaudė apie 500 AG. Naujas variklis buvo įkurdintas vienetinėje anglies pluošto platformoje už priekinės ašies – kalbant techniškai, „Peugeot 907“ variklis buvo viduryje. Per gale sumontuotą automatizuotą mechaninę transmisiją jis suko tik galinius automobilio ratus.
Akivaizdu, kad „Peugeot 907“ dizaineriai ir inžinieriai turėjo daug laisvės ir nebijojo ja pasinaudoti – šis automobilis turėjo daug įdomių detalių. Viena ryškiausių jų – akrilo stiklu uždengtas įsiurbimo kolektorius, kyšantis per skylę kapote. Galbūt tai atrodo kaip labai paprastas sprendimas, tačiau prisiminkite, kad variklis turi kvėpuoti filtruotu oru. Iš anglies pluošto pagaminto automobilio sparnuose buvo didelės tikros ventiliacijos angos, padėjusios aušinti galingą variklį. Šone išvesti išmetimo vamzdžiai išryškino ekstravagantiško GT superautomobilio įvaizdį.
Priekinis „Peugeot 907“ stiklas turėjo tokią agresyvią arką, kad atliko ir stogo vaidmenį. Gale šis automobilis turėjo automatiškai reguliuojamą spoilerį. „Peugeot 907“ apskritai pasižymėjo puikiomis proporcijomis, ryškiomis klubų linijomis ir elegantiškai žemu siluetu. Dvivietis salonas buvo išdailintas oda, Alcantara (nežinantys ją vadina versta oda), egzotiška mediena ir aliuminiu.
Ar „Peugeot 907“ buvo prototipas?
„Peugeot 907“ nebuvo kuriamas serijinei gamybai. Nuo pat pradžių tai buvo tik parodinis automobilis, neturintis jokių ambicijų tapti turtingų žmonių žaislu. Kodėl? Nes tai būtų buvę per brangu. Sukurti vienetinį automobilį su unikaliu anglies pluošto kėbulu ir V12 varikliu nėra lengva, bet paruošti jį gamybai būtų dar sunkiau. Intensyvūs bandymai, gamybos linija, marketingo kampanija – visa tai būtų buvę per brangu, o galutinis produktas greičiausiai nebūtų toks perkamas kaip „Ferrari 757M Maranello“, su kuriuo „Peugeot 907“ buvo lyginamas.
Tačiau tas vienintelis „Peugeot 907“, dabar stovintis kompanijos muziejuje Paryžiuje, nebuvo stacionarus muliažas. Šis automobilis važiavo! Inžinieriai atliko skaičiavimus ir teigė, kad apie 1400 kg sveriantis automobilis galėtų įsibėgėti iki 360 km/val. greičio. 100 km/val. ribą „Peugeot 907“ peržengtų per maždaug 3,7 sekundes. Tokie bandymai nebuvo atlikti.
Taip „Peugeot 907“ ir liko vieninteliu. Gamykloje buvo detalių antram tokiam automobiliui surinkti, bet kam jo reikia? Ypatingai elegantiško ir greito „Peugeot“ kelionėms į Monaką pasaulis negavo.