Faktai byloja, kad yra ir vairuotojų, ir meistrų, kurie neatsispiria minčiai po eismo įvykio nebrangiai sulipdyti pigų „aparatą“. Nesvarbu, iš kelių automobilių ir kaip, kad tik važiuotų. Negi tokie gyvybei pavojingi automobiliai po avarijų išties lengvai išvažiuoja į gatves?
Po eismo įvykių, kai techninė apžiūra anuliuojama policijos arba vadovaujantis draudikų informacija, transporto priemonė dalyvauti viešajame eisme nebegali. Grįžti į gatves, pagal galiojančią tvarką, gali tik tinkamai atkurti automobiliai. Ir ne šiaip garažo dirbtuvėse, o autorizuotame servise arba legaliai dirbančių meistrų. Šie techninei ekspertizei turėtų pateikti krūvą dokumentų: sąmatas, sąskaitas, įrodančias atliktus darbus. Taip pat – ratų suvedimo, kėbulo kontrolinių taškų matavimo ir saugos įrangos patikros protokolus. Tik tuomet savo darbo imasi ekspertai.
Po eismo įvykių, kai techninė apžiūra anuliuojama policijos arba vadovaujantis draudikų informacija, transporto priemonė dalyvauti viešajame eisme nebegali.
„Gavus teigiamą techninės ekspertizės išvadą, transporto priemonė teikiama techninei apžiūrai. Jei techninės apžiūros išvados yra teigiamos, transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme“, – sako Ramūnas Vėlavičius, bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas.
Vis dėlto kyla klausimas, ar ši sistema yra pakankamai geras filtras? Jei ekonominiais sumetimais kai kurie asmenys sąmoningai automobilius sulipdyti patiki „auksarankiams“, šie techninei ekspertizei galbūt nepasibodi „nupiešti“ ir realybės neatitinkančių pažymų apie neva puikią automobilio būklę.
„Tai, žinoma, jis gali sukurti tokius dokumentus ir sukuria. Tačiau tokio dokumento parengimas, pateikimas automatiškai suteikia atsakomybę remontą atlikusiam asmeniui. Ir jei eksploatuojant automobilį kiltų kokių nesklandumų, nustatytų, kad pateikti dokumentai neatitinka tikrųjų aplinkybių, natūralu, kad atsirastų galimybės teikti ieškinį“, – kalbėjo R.Vėlavičius.
Vis dėlto bet kaip sulopytiems automobiliams būtų galima užkirsti kelią pasirodyti eisme, įsitikinę kai kurie servisų atstovai. Jie pirštu baksnoja į tas pačias techninių ekspertizių įmones.
Aurimas Vainilavičius, draudimo įvykių administravimo įmonės „Nuostolių valdymas“ vadovas, sako, kad Vilniaus techninės apžiūros centras „Tuvlita“ pats neturi techninių sąlygų 100 proc. patikrinti automobilio po eismo įvykio: „Nuvažiuoji pas juos, jie duoda savo partnerius, servisus, kurie neva turėtų išrašyti pažymas, bet tai labai neatsakinga, nes klausimas, ar tie servisai yra kvalifikuoti, kokiomis sąlygomis jie pasirašo. Pati „Tuvlita“ turėtų būti kvalifikuota.“
Ekspertai atremia, kad net jei visų techninių galimybių ir neturi, pats transporto priemonės vertinimas nenukenčia.
Esant patiems baisiausiems padariniams, anot teisininko, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Nors kol bus rastas siūlo galas, prireiks laiko – juk dažniausiai tokiais atvejais pirkėjas meta kaltę pardavėjui, o šis meistrams.
Nesąžiningus automobilių lipdytojus ir pardavėjus turėtų atbaidyti gresianti atsakomybė. Jei įvykus avarijai paaiškės, kad vairuojamas automobilis – vadinamasis meistriukų lipdinys, šiais laikais naivu tikėtis, kad niekas neieškos kaltų, sako teisininkai.
Esant patiems baisiausiems padariniams, anot teisininko, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Nors kol bus rastas siūlo galas, prireiks laiko – juk dažniausiai tokiais atvejais pirkėjas meta kaltę pardavėjui, o šis meistrams. Vis dėlto teisininkams dažniausiai pavyksta surinkti visus reikiamus įrodymus.
Nors dabartinė tvarka asmenis gina nuo nesąžiningų meistrų ir automobilių pardavėjų, pavyzdžiui, servisų vadovai mano, kad prekiautojams pavojingais lipdiniais turėtų grėsti didesnė atsakomybė. Tokia tvarka kaip Vokietijoje esą labiau atgrasytų.
„Atimtų iki gyvos galvos licenciją prekiauti automobiliais, jei prekiautojas parduotų klientui automobilį slėpdamas jo defektus ir klientas po to nukentėtų. Kriminalinė policija tokius dalykus sprendžia“, – LRT televizijos laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sakė autoserviso „Autobela“ vadovas Tomas Barcevičius.
Anot servisų atstovų, kad į kelią neišvažiuotų mirtį nešantys „šedevrai“, principingiau turėtų elgtis ir draudimo kompanijos. Jei po eismo įvykio automobilis dar nėra nurašomas ir bus remontuojamas, draudikai apie tai jokių institucijų neinformuoja. Ar transporto priemonė išvis bus remontuojama, kur ir kokiomis sąlygomis – vairuotojo sąžinės reikalas. Tuo metu kai eismo įvykį formina policija, atsižvelgiant į trūkumus, techninė apžiūra gali būti anuliuojama iškart.
Pašnekovų nuomone, daugiausia problemų kelia iš užsienio atvežamos naudotos transporto priemonės. Daužti, aptvarkyti ir perdaryti automobiliai Lietuvoje užregistruojami gana lengvai. Dėl galiojančios tvarkos spragų prievolės tokiems automobiliams pereiti techninės ekspertizės filtrą kol kas nėra.
