Priežasčių, kodėl gatvėse eismas sustoja ir vairuotojai tampa savo automobilių įkaitais – ne viena. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis įvardija pagrindinę, kodėl miestuose atsiranda didelės eismo spūstys.
„Tai miesto kelių infrastruktūros nepasiruošimas atitinkamiems transporto srautams. Dažnai tai susidaro dėl infrastruktūros perkrovos rytinėmis ir vakarinėmis valandomis. Kitaip sakant, miestas tampa nepasirengęs užtikrinti sklandų transporto srauto judėjimą tam tikra kryptimi, tam tikra gatve. Kodėl to negalima imti ir išspręsti?
Dažnai transporto spūstys susidaro ten, kur neproporcingai ir pakankamai greitai, per 5–10 metų, padidėja gyventojų, važinėjančių nuosavais automobiliais, skaičius.
Žinoma, vienas svarbiausių kliuvinių tam – riboti finansai. Be to, gatvių projektai dar turi būti suderinti su miesto erdvėmis, architektūra, pavyzdžiui, istoriniu paveldu, bei ribotu plotu. Juk net ir turint pakankamai pinigų negalime visur apsistatyti viadukais, plačiomis gatvėmis, nes tuomet miestas taps erdve, skirta tik transportui“, – LRT.lt pasakoja V.Žuraulis.
Pašnekovas pastebi, kad dažnai transporto spūstys susidaro ten, kur neproporcingai ir pakankamai greitai, per 5–10 metų, padidėja gyventojų, važinėjančių nuosavais automobiliais, skaičius. Kaip pavyzdį jis pateikia Pilaitės mikrorajoną Vilniuje.
„Iš dalies atsakomybę tam turėtų prisiimti miesto planuotojai, architektai, numatydami miesto plėtros tendencijas, išduodami didelių gyvenamųjų zonų statybos leidimus. Palaipsninis ir harmoningas infrastruktūros vystymas, dažnu atveju dėl ribotų finansų, tampa sudėtingas, ir, konkrečiu atveju, pavėluotas. Dėl to vėliau kyla sunkiai suvaldomos ir išsprendžiamos transporto srautų problemos“, – įžvalgomis dalijasi V.Žuraulis.
Keisdami eismo juostas situaciją pablogina dar labiau
Jei eismas vyksta dviem ar daugiau eismo juostų viena kryptimi, tokioje gatvėje susidariusią spūstį kai kurie vairuotojai mėgina įveikti nuolat persirikiuodami iš vienos eismo juostos į kitą, nes mano, kad taip bus greičiau. Tačiau, vairavimo instruktorės Olgos Židovlenkovos teigimu, tai situaciją tik dar labiau pablogina.
„Dėl tokių veiksmų gali būti priversti stabdyti kiti eismo dalyviai. Jei stabtelėjo vienas, o kitas šiek tiek išsigando, važiuojantys iš paskos pamatę degančius stop žibintus taip pat pradės reaguoti į situaciją ir stabdys.
Galiausiai, tas, kuris visą šia reakciją iššaukė, bus jau seniausiai nuvažiavęs, tačiau grandininė reakcija tęsis ir dar dešimt automobilių darys tą patį veiksmą – stabdys“, – paaiškina O.Židovlenkova.
Kad tokia problema tikrai dar labiau pablogina spūsties judėjimą, pritaria ir V.Žuraulis.
„Šios problemos mes neišspręsime baudomis ar Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas. Tai turi išsivystyti mūsų vairuotojų sąmonėje, kultūroje ir mentalitete. Deja tam reikia laiko ir gerų pavyzdžių bei kantrių ir teisingų komentarų.
Vairuotojas, kuris persirikiuoja į greičiau judančią eismo juostą, dažniausiai puikiai žino, kad vėliau jam teks vėl sugrįžti į tą pačią lėtąją, kur visi kiti kantriai laukia.
Tas užlendantis vairuotojas savo manevrais neparodo savo gudrumo ar vairavimo technikos, bet tik neišmanymą ir nepagarbą kitiems. Svarbiausia, kad taip išloštas laikas būna labai minimalus“, – priduria V.Žuraulis.
Prie sklandaus spūsties judėjimo neprisideda ir tie vairuotojai, kurie atsiradusį tarpą mėgina eliminuoti greitu pajudėjimu ir staigiu stabdymu. Pasak vairavimo instruktorės, tokiu būdu tik bereikalingai eikvojami degalai ir didinama rizika padaryti, kad ir nedidelį, bet eismo įvykį.
„Tai yra padidinta rizika dėl avarijos, nes toks vairuotojas gali neapskaičiuoti atstumo arba per daug įsibėgėjęs nespėti sustoti. Taip pat didesnė rizika užblokuoti ratus arba neįvertinus kelio dangos ir, pavyzdžiui, dėl ledo nesustoti reikiamu metu.
Tokie vairuotojai žiūri į tai, kas yra čia ir dabar. Jie tikrai į namus negrįžta anksčiau. Priešingai, gali padaryti eismo įvykį, pildyti deklaraciją ir taip užtrukti dar ilgiau“, – LRT.lt pastebi O.Židovlenkova.
Tačiau instruktorė duoda patarimą, koks vairuotojų elgesys ne tik palengvintų judėjimą spūstyje, bet ir sutaupytų keletą mūsų nervų ląstelių bei degalų lašų.
„Reikia stengtis išlaikyti tokį atstumą, kad privažiavus prie kito automobilio, kuris ką tik stovėjo ir iškart pajudėjo, tau sustoti nereikėtų. Žinoma, tas atstumas turi būti saugus. Jei važiuosime vadovaujantis šiuo principu, tai bus ir ekonomiškesnis vairavimas, nes kiekvienas stabtelėjimas ir pajudėjimas yra keli centai iš mūsų kišenės ir daugiau išmetamųjų dujų iš variklio“, – pataria O.Židovlenkova.
Pašnekovė pastebi, kad kiti vairuotojai kartais atkreipia dėmesį į tokią važiavimo spūstyje manierą ir patys pradeda laikytis tokio atstumo, kuris leidžia, kad ir lėtai, bet judėti, o ne nuolat stoviniuoti.
Negalima prarasti budrumo
Nors spūstyje automobiliai dažniausiai važiuoja labai lėtai arba tiesiog stovi vietoje, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms atsipalaiduoti negalima.
„Gal taip ir neatrodo, bet spūstyse gali nutikti daug kas. Pavyzdžiui, kai važiuoja greitosios pagalbos automobilis, o mes jo nepastebime, nes garsiai klausome muzikos, dar galbūt ir telefone naršome, tokiu atveju, galima pakliūti į tokią situaciją, kai kiti automobiliai jau pasitraukę į šalį, o tu dar nežinai nei ką daryti, nei kur trauktis. Taip mes sukeliame stresą ne tik sau, bet ir tam pačiam greitosios vairuotojui.
Taip pat tarp automobilių gali brautis ir pėstieji, kurie mano, kad jei automobiliai stovi, tarp jų galima greitai prabėgti. Mes šiek tiek atsipalaidavę pradedame judėti ir prašom – matome, kad ant variklio dangčio žmogus. Todėl visada reikia dairytis ir matyti aplinką“, – kodėl spūstyje negalima prarasti budrumo, pasakoja O.Židovlenkova.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad spūstyje negalima pasiduoti agresorių provokacijoms, kurie, kartais atrodo, tik ir laukia progos išsilieti ar piktybiškai paerzinti kitus eismo dalyvius.
„Aš tokiais atvejais mokiniams visada sakau, kad negalima pasiduoti ir kreipti į tai dėmesį. Kartais mokiniai net klausia, gal man pavažiuoti į priekį arčiau kito automobilio?
Visada atsakau, kad taip daryti negalima, nes tas agresorius, jei įvažiuos į mūsų automobilio galą, o priekyje bus per mažas atstumas, atsitrenksime į kitą automobilį ir patys turėsime problemų“, – pastebi O.Židovlenkova.
Sumažinti spūstis galima ir greičiu. Kaip teigia V.Žuraulis, jei vairuotojai sėdėdami už automobilio vairo dėmesį susitelktų į vairavimą ir neužsiimtų pašaline veikla, tai taip pat pagerintų eismo srauto judėjimą.
„Vairuotojai turi suprasti, kad pajudėti nuo sankryžos reikia pakankamai intensyviai ir be uždelsimo, nes nuo to priklauso kiek tokių pačių vairuotojų suspės pravažiuoti per vieną šviesoforo fazę.
Taigi naršymas telefone, užkandžiavimas, dažymasis ar kita papildoma dėmesį nuo vairavimo ir eismo stebėjimo atitraukianti veikla taip pat prisideda prie lėtesnio automobilių srauto judėjimo“, – pastebi V.Žuraulis.
Ateityje spūstys gali sumažėti
Vis labiau tobulėjant autonominėms automobilių valdymo sistemoms, ateityje tai gali pasitarnauti ir sklandesniam eismo judėjimui. V.Žuraulis pasakoja, kaip savavaldžiai automobiliai galėtų išspręsti spūsčių problemą.
„Savivaldžiai automobiliai galės eliminuoti vairuotojų daromas klaidas ar neracionalų važiavimą, o tai sumažins spūsčių dydį. Taip pat autonominiai automobiliai turėdami informaciją apie viso miesto ar regiono gatvių apkrovimą realiuoju laiku, galės tinkamiau suplanuoti savo judėjimo maršrutą ir taip eismo srautai bus labiau išsiskaidę, tai yra, neturėsime didelių koncentracijų pavienėse atkarpose.
Tačiau tik autonominių automobilių atsiradimas mūsų gatvėse eismo spūsčių tikrai neeliminuos, nes bet kokiu atveju, didelis dėmesys turi būti skiriamas infrastruktūrai, o autonominiai automobiliai tikrai paskatins iš esmės patobulinti ar net pakeisti kelių infrastruktūros koncepciją“, – apie galimą ateities scenarijų svarsto V.Žuraulis.
