Kasdien važiuodami iš namų į darbą mes neišvengiamai sutinkame bent vieną šviesoforą. Tai didelių miestų atributas, be kurio gatvėse kiltų chaosas. Žinoma, buvo laikai, kuomet šviesoforai neegzistavo, tačiau tuo metu ir automobilių buvo kur kas mažiau nei jų yra dabar. Nepaisant to, kad daugelyje šalių galioja kitokios kelių eismo taisyklės, tačiau visame pasaulyje šviesoforai yra vienodi, o jų šviesos reiškia tą patį: raudona – sustoti, geltona pasiruošti, žalia – važiuoti.
Žinoma, pagrindinis klausimas – kodėl šviesoforas naudoja raudoną, geltoną ir žalią spalvas? Kodėl šis eismo reguliuotojas nenaudoja violetinės, mėlynos ar baltos šviesos? Viskam yra paaiškinimas, tačiau iki tol, galima susipažinkime su šviesoforo istorija.
Nors automobilių pasaulis yra viena tų sričių, iš kurių nemažai ką skolinosi kitos, tačiau šviesoforas priešingai, atkeliavo iš geležinkelio. Jeigu yra tikrai taip kaip skelbiama, tai pirmasis pasaulyje šviesoforas buvo pradėtas naudoti dar 1868-iais metais, Londone. Jis padėjo reguliuoti traukinių judėjimą. Šį šviesoforą sudarė dvi „rankos“, kurios traukiniams nurodydavo, galima važiuoti ar ne. Tačiau buvo vienas didelis trūkumas – naktį šių ženklų beveik nesimatė ir buvo sudėtinga matyti, ką rodo šviesoforas. Todėl buvo sugalvota, kad įspėjimams reikia naudoti šviesos signalus. Tačiau kokias spalvas? Žinoma, apie stabdymą pranešdavo raudonas, o žalia perspėdavo apie pavojų. Kodėl žalia skelbia pavojų? Niekas to nežino, tačiau neilgai trukus, kai šviesoforas buvo pradėtas naudoti automobilių eismui, jis patobulėjo.
Labai svarbus šviesoforų evoliucijos lūžis įvyko 1912-iais, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Salt Lake City miesto policijos departamentas sumontavo šviesoforą, kuris reguliavo eismą. Jis buvo valdomas rankiniu būdu, o šį darbą atliko policininkas. Šis šviesoforas turėjo dvi spalvas – raudoną ir žalią. Raudona reiškė, kad privaloma sustoti, tuo tarpu žalia – važiuoti galima. Tuo metu tik keletas automobilių buvo mieste, todėl vairuotojai ne iš karto suprato naują inovaciją.
Tačiau kalbant apie trijų spalvų šviesoforą, reikėtų grįžti atgal į geležinkelį. Bėgiais riedantiems traukiniams buvo sukurti nauji, trijų spalvų šviesoforai. Kaip ir anksčiau, raudona reiškė, kad būtina sustoti, žalia pranešė apie pavojų, tuo tarpu naujai atsiradusi balta spalva reiškė, kad kelias laisvas. Tačiau baltos spalvos naudojimas sukėlė daug galvos skausmo. Visų pirma, balta spalva labai klaidindavo, nes ją buvo lengva sumaišyti su gatvės apšvietimo žibintais ar net ryškiai šviečiančiomis žvaigždėmis. Deja, baltos šviesos naudojimas sukėlė nemažai mirtinų incidentų.
O dabar - apie šviesoforus, skirtus automobilių eismui. Pirmiausiai apie raudoną spalvą. Ši spalva labiausiai asocijuojasi su krauju ir todėl buvo pasirinkta atlikti „STOP“ funkciją. Raudona spalva praneša apie mirtiną pavojų, todėl pamačius raudoną šviesoforo signalą privaloma sustoti. Ši spalva netrukus visame pasaulyje tapo standartine, kuri nurodo apie privalomą sustojimą.
Žalia galiausiai tapo spalva, kuri leidžia važiuoti. Žalia pasirinkta todėl, kad ši spalva leidžia atsipalaiduoti, taip pat dažniausiai simbolizuoja sveikatą. Matydami žalią spalvą, vairuotojai jaučiasi ramiau. Taip pat žalia spalva yra ryški ir labai gerai pastebima naktį, jos neįmanoma sumaišyti su gatvės apšvietimu, todėl tai puikus pasirinkimas, kuris reiškia, kad važiuoti galima.
Tačiau šiuolaikinis šviesoforas sudarytas iš trijų spalvų. Tarp raudonos ir žalios įsiterpė geltona, kuri taip pat turi savo reikšmę. Ši spalva kiekvieną kartą priverčia pakelti antakius pamačius ją degant šviesofore. Tai reiškia – atsargiai. Ji priverčia vairuotoją stabdyti ir atkreipti dėmesį. Taip pat ji gerai matoma tamsoje iš toli.
Šviesoforai tobulėja ir šiuo metu yra naudojamos įvairios jų konstrukcijos. Tam, kad būtų dar labiau pastebimi, jie buvo kuriami įvairių formų. Tačiau galiausiai pasiteisino klasikinis variantas, kurį naudoja visas pasaulis. Šviesoforai yra pritaikomi žmonėms, kurie turi regos sutrikimų ir negali atskirti spalvų. Kai kuriose šalyse skirtinga šviesoforo spalva turi skirtingą formą.
