Tos technologijos atima žadą. Nekalbant apie naujausius modelius – pavyzdžiui, pernai pristatytas „Audi A8“ gali pasiūlyti keleivio pėdų masažą, autonominį važiavimą iki 60 km/val. ir daugybę kitų prabangos ir komforto elementų, o šiuo metu gaminamas BMW 7 gali pats įvažiuoti ir išvažiuoti iš parkavimo vietos. Nemažai šiandien moderniomis laikomų technologijų turi net ir senukai, prieš dvidešimt ar daugiau metų pagaminti reprezentaciniai sedanai.
Konkretus pavyzdys – Autogidas.lt portale vos už 4 000 Eur parduodamas BMW 7.
Automatinė pavarų dėžė, 19 colių skersmens ratlankiai, „Xenon“ žibintai ar oda aptrauktas salonas nieko nenustebins – tokius privalumus turėjo daug žemesnės klasės modelių.
Tačiau šio 1999-aisiais pagaminto BMW 7 bagažinė pakeliama ir uždaroma nuotoliniu būdu – valdoma elektra. Jo sėdynės – ne tik šildomos, bet ir masažinės, valdomos elektra su atmintimi, o jų šonai gali būti pripūsti, taip suteikiant geresnį šoninį prilaikymą.
Priekiniai artimųjų šviesų žibintai – „Xenon“, o ilgųjų – LED. Išoriniai veidrodėliai – ne tik šildomi, automatiškai užsilenkiantys, bet ir tamsėjantys. Ant vairo rasi kruizo kontrolės bei daugybės kitų funkcijų valdymą, o centrinėje konsolėje – dviejų zonų klimato kontrolę, navigaciją bei netgi galinio vaizdo kamerą.
Toks įrangos sąrašas padarytų įspūdį net ir visiškai naujo BMW „trečiuko“ savininkui. Ką jau kalbėti apie „Renault Clio“, kuris analogišką įrangą regės turbūt ne anksčiau nei po dešimties metų.
Tokie automobiliai atrodo puikiai, yra velniškai prabangūs ir garantuoja aukščiausią komforto lygį – tikrai didesnį nei naujame „Nissan Micra“. Tačiau juos perkant visada tenka susidurti su didele rizika.
Visų pirma, reprezentacinį automobilį už prieinamą kainą įsigyti galima kai šio amžius pasiekia apie 15 metų – nauji jie kainuoja per 100 tūkstančių Eur, po penkių-septynių metų – 25 - 40 procentų tos sumos. O tai – velniškai daug bet kokiam automobiliui. Nors Lietuvoje populiariausia rida yra 220 tūkstančių kilometrų ir automobilio amžius nesvarbus, realybė yra kiek kita. Skelbimuose Vokietijoje ar Prancūzijoje sunku rasti tokios klasės automobilį, kuris per metus įveiktų mažiau nei 20 tūkstančių. Greičiausiai ir dar daugiau – bent 30 tūkst. Padauginkime iš penkiolikos ir gausime bent 400 tūkst. kilometrų.
Nors Lietuvoje populiariausia rida yra 220 tūkstančių kilometrų ir automobilio amžius nesvarbus, realybė yra kiek kita.
Tokio amžiaus automobilis greičiausiai bus pakeitęs 3-4 savininkus, kurie jį prižiūrėjo labai skirtingai. Pirmasis ir antrasis prabangaus automobilio priežiūrai greičiausiai negailėjo lėšų, tačiau už 10 tūkstančių eurų įsigijęs trečiasis vargu ar pirko originalias pakabos detales – juk restauruoti arba montuoti kiniškas alternatyvas pigiau. O ketvirtasis, nusipirkęs tą patį automobilį už kelis tūkstančius eurų, galbūt išvis nekreipė dėmesio į bildesius ir kitus keliamus triukšmus.
Todėl svarbiausias dalykas – automobilio būklė. Ir čia yra dalinė loterija, nes žinoti, ką su tuo automobiliu darė visi ankstesni savininkai, yra neįmanoma.
Kokia išeitis? Detali apžiūra – nuvarykite į autorizuotą ar kitą patikimą servisą, ten pagal VIN kodą sužinosite bent jau pirmųjų metų istoriją ir svarbesnius įvykius – avarijas ir t. t.
Patikrinus jo pakabą ar tiesiog pakėlus ant keltuvo, gali pasirodyti ir labai negerų dalykų – pavyzdžiui, akivaizdūs avarijos požymiai. Turėkite galvoje, kad net ir nebrangus reprezentacinis automobilis yra parduodamas nelengvai – jų rinka nedidelė, tad ir tokį pirkinį reikia rinktis labai atidžiai.
