Kokiomis atliekomis autoservisai pasirūpina, o kokiomis ne?
Autoservisų veikloje susidaro padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir kitos atliekos, kurias būtina tinkamai sutvarkyti (perdirbti), nes nemažai atliekų laikomos pavojingomis. Tačiau net virš 90 proc. autoremonto veiklą vykdančių ūkio subjektų Lietuvoje netinkamai vykdo atliekų tvarkymo reikalavimus, nors tą privalo daryti. Dėl to kasmet susidaro tūkstančiai tonų nesutvarkytų automobilių remonto atliekų.
Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje neveikia, nes iš daugiau kaip 13 tūkst. asmenų, šių metų birželio viduryje vykdžiusių transporto priemonių remonto veiklą, atliekų susidarymo ataskaitas už pernai pateikė 1 tūkst.
„Atliekų tvarkymo (nuo atliekų susidarymo iki jų perdirbimo) autoservisuose sistema Lietuvoje neveikia, nes iš daugiau kaip 13 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, šių metų birželio viduryje vykdžiusių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas už 2016 metus tepateikė virš 1 tūkst. asmenų“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pagal teisės aktus autoservisai ne tik turi tvarkyti atliekas, bet taip pat vesti atliekų susidarymo apskaitą ir ataskaitą pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Administracinių nusižengimų kodeksas numato iki 6 tūkst. eurų baudą už atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą.
Pasak GIA vadovo, dabar rinkoje susiklosčiusi tokia situacija, kai vieni autoservisai sąžiningai laikosi atliekų tvarkymo reikalavimų, kiti linkę pasirūpinti tik teigiamą rinkos vertę turinčiomis atliekomis, o dar kiti tiesiog vengia šios pareigos.
„Metalo turinčios automobilių remonto atliekos, pavyzdžiui, kėbulai, sparnai ar akumuliatoriai turi teigiamą vertę rinkoje ir tokių atliekų turinčiam autoservisui apsimoka jas priduoti atliekų tvarkytojams (neretai tokias atliekas priduoda kaip fiziniai asmenys), nes už tai gauna pinigų. Problemų dėl šių atliekų tvarkymo iš esmės nėra, skirtingai nei su neigiamą vertę rinkoje turinčiomis atliekomis“, – sako A. Skinulis.
Neigiamą rinkos vertę turinčioms atliekoms priskiriamas plastikas, guma, stiklas, kėbulas ir salono dalys, užterštos pašluostės ar panaudota alyva. Šios atliekos tuština autoserviso kišenę, nes jų surinkimą ir tvarkymą autoservisui reikia mokėti. Dėl to ne visi transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys linkę tinkamai pasirūpinti šiomis atliekomis.
Kai kurių atliekų, kaip visi automobilio filtrai, surinkimą finansuoja gamintojai ir importuotojai. Tokios atliekos iš autoservisų surenkamos nemokamai ir tai yra geras pavyzdys, kaip gamintojai ir importuotojai sukuria geras sąlygas savo klientams. Visgi, netgi čia yra autoservisų, ieškančių būdų, kaip priduoti automobilių filtrų atliekas jų tvarkytojams ir išlikti neidentifikuotiems (nemokėti mokesčių).
„Dėl tokios padėties rinkoje tinkamai atliekas tvarkantys autoservisai atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose. Sąžiningai dirbantis verslas tiesiog stumiamas į šešėlį ir priverstas nuslėpti atliekų susidarymą“, – teigia GIA vadovas.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) skaičiavimais, kiekvienais metais Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos. Siekiant saugoti gamtą ir žmonių sveikatą, šias atliekas būtina perdirbti. Vykdant Europos Sąjungos direktyvas, Aplinkos ministerija yra nustačiusi konkrečias įvairių atliekų surinkimo ir tvarkymo užduotis, o jos kasmet Lietuvoje didėja.
