Lietuvoje konfiskuotų automobilių realizavimu užsiima keturios įmonės skirtinguose regionuose. Viena jų – Panevėžyje įsikūrusi UAB „Automera“. Įmonės vadovas Antanas Petrauskas tikina, kad apžiūrėti konfiskuotų automobilių kas savaitę užsuka vienas, kitas pirkėjas, tačiau dažniausiai klientai įmonę palieka pasipiktinę transporto priemonių kainomis.
Antanas Petrauskas pripažįsta, kad pirkėjų priekaištai yra pagrįsti, mat parduodamų automobilių kainos yra panašios į rinkos kainas, tačiau priešingai nei skelbimuose esantys automobiliai, čia stovinčios transporto priemonės dažniausiai yra apleistos, apdaužytos, prišnerkštos ir kartais net nėra galimybės jų užvesti.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl už brangiai reikėtų pirkti katę maiše, kai išleidus panašią pinigų sumą skelbimuose apstu važiuojančių ir techninę apžiūrą turinčių analogiško modelio ir komplektacijos automobilių?
„Automobiliai yra įvertinami tikrai labai didelėmis kainomis, neatsižvelgiant į realią būklę. Kokia to automobilio būklė mes galima pasakyti tik tada, kai atsivežame jį, kai pakeliame, jei užsiveda – užvedame. Bet kainas nustatome ne mes, o Valstybinė mokesčių inspekcija ir jie į tą būklę neatsižvelgia.
Nevažiuojantys, apleisti automobiliai yra įkainojami kaip normalūs automobiliai. Jų parduoti neįmanoma. Mes prašome, kad pradėtų normaliai vertinti, nes dabar stovi apie 300 automobilių, o nuperkamas vos vienas kitas.
Mūsų funkcija yra realizuoti automobilius, bet tokiomis kainomis gaunasi ne realizavimo aikštelė, o saugojimo aikštelė. Saugome krūvas menkaverčių automobilių, į kuriuos pirkėjai net nežiūri.
Galų gale, šalyje kalbama apie 1000 eurų dotaciją atsikratant seno automobilio ir perkant naują, o pagal dabartinę šių konfiskuotų automobilių pardavimo tvarką kaip tik atrodo skatinama įsigyti menkaverčius ir senus automobilius, kuriuos apskritai tikslingiausia būtų utilizuoti, o ne bandyti parduoti už ne itin logiškas kainas“, – tvirtina Antanas Petrauskas.
Antanas Petrauskas įvardijo ir dar vieną problemą, su kuria susiduriama realizuojant konfiskuotus automobilius. Jei pagal vadinamąjį pakvitavimą pažeidėjui iki teismo leidžiama savo automobilį saugoti pas save privačiai, pasitaiko tokių atvejų, jog po sprendimo konfiskuoti automobilį jis randamas dalinai ar visiškai išardytas, automobilio dalys dingę ir į realizacijos aikštelę atkeliauja tik automobilio griaučiai.
Atrodytų, kad įstatymas numato saugiklius, kurie draustų keisti privačiai pas pažeidėja laikomo automobilio būklę, tačiau kartais spragų ir landų paliekama.
„Iš šimto būtų kokie dešimt automobilių, kurie iki patekimo į aikštelę yra išardomi pilnai. Gauname realizacijai nebe automobilį, o atskiras kėbulo dalis – priekis, galas, durys. Netgi būna statramsčiai atskirai išpjaustyti, stogai atskirai. Būna ir taip, kad automobiliai iš išorės atrodo normaliai, tačiau pakėlus variklio gaubtą randami nuardyti varikliai – nuimti generatoriai, vandens siurbliai, starteriai, kompiuteriai, įpurškimo sistemos, variklio galvutės. O automobilio kaina būna nustatyta kaip sveiko ir sukomplektuoto. Tai kas gi jį tokį pirks?“, – precedentus vardijo Antanas Petrauskas.
Puikiu tokios situacijos pavyzdžiu tapo pirmosios serijos BMW. Antano Petrausko teigimu, iki teismo sprendimo dėl konfiskacijos automobilis stovėjo ne sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelėje, o pas žmogų privačiai. Kai teismas automobilį konfiskavo, iš jo jau buvo likę nebedaug. Dingo variklis, dalis išorės bei salono apdailos.
Apdaužytas ir išardytas automobilis po tokių pokyčių tapo praktiškai bevertis, o valstybė patyrė nuostolių, nes už rinkos kainą metalo laužo likučių niekas niekada nenupirks.
„Be šito BMW buvo ir dar vienas atvejis, kai mes turėjome sulaikyto automobilio nuotraukas ir po to gavome jį realizacijai į aikštelę nurinktu visu priekiu. Bandėme policijai pranešti apie atvejį, bet policija atsisakė priimti ieškinį, nors turėjome įrodymus, koks jis buvo sulaikius ir koks jis tapo vėliau prieš atsivežtant į aikštelę“, – kalbėjo pašnekovas.
VMI komentaras
„Į VMI apskaitą perimamos tik identifikuotos, tinkamos eksploatuoti transporto priemonės, kurias galima realizuoti (parduoti). Nerealizuotiną turtą apskaito ir pripažįsta atliekomis kitos valstybės institucijos, kurių žinioje jis yra (pvz. policija, muitinė).
Ar transporto priemonė yra realizuotina, nustatoma tik ją apžiūrėjus. Kiekviena transporto priemonė apžiūrima ir įkainojama individualiai. Įkainojimas atliekamas remiantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis.Transporto priemones, kaip numato taisyklės, įkainoja VMI specialistai, atsižvelgę į transporto priemones perduodančių institucijų dokumentuose nurodytas kainas, antstolių arešto aktuose nurodytą vertę, realizuojančios įmonės atstovo siūlymus.
Vadovaujantis taisyklėmis, transporto priemonės įkainojamos rinkos kainomis atsižvelgiant į pagaminimo metus, techninę būklę, paklausą, realias pardavimo galimybes, tokių ar panašių transporto priemonių pardavimo praktiką ir kt.
Jei transporto priemonės pardavimo kaina negali būti nustatyta pagal minėtus kriterijus, vertinimui pasitelkiama įmonė, kuri VMI teikia transporto priemonių vertinimo paslaugą“, – tvirtina VMI Nepriemokų administravimo departamento vyresnioji patarėja Džiuginta Balčiūnienė.
Atstovė patikino, kad išties pasitaiko atvejų, kai automobilio savininkas jam pačiam saugoti patikėtą automobilį išardo ar kitaip sumažina jo vertę. Pasak Džiugintos Balčiūnienės, dėl tokių atvejų tyrimo kreipiamasi pagalbos į policiją.
„Taip, tokių atvejų pasitaiko. Esant tokiems atvejams, VMI atstovai bendrauja su teritorinių policijos komisariatų atstovais ir prašo pateikti dokumentus, kurie buvo surašyti policijos pareigūnų, sulaikant transporto priemonę, kad matytųsi, kokiame stovyje transporto priemonė buvo ir kokiame yra, kai ją reikia atsiimti iš buvusio savininko. VMI taip pat kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas (policiją, prokuratūras) dėl ikiteisminio tyrimo pradžios arba dėl žalos atlyginimo dėl transporto priemonės neišsaugojimo (2018 m. buvo 21 kreipimasis), į teismus dėl žalos valstybei atlyginimo (2018 m. buvo 12 atvejų) arba į antstolius, kad kreiptųsi į teismą dėl žalos atlyginimo (2018 m. buvo 5 atvejai).
Dėl minimo BMW atvejo VMI šių metų balandžio mėn. kreipėsi į Šiaulių AVPK dėl žalos atlyginimo ir ikiteisminio tyrimo inicijavimo“, – sakė Džiuginta Balčiūnienė.
