Šiuo metu automobilių prekiautojus gelbsti tėvynainiai, latviai, lenkai. „Tačiau azijiečiai buvo geriausi pirkėjai vien dėl to, kad jų privažiuodavo daug ir jie pirkdavo dideliais kiekiais, o kiti pirkėjai dabar ieško automobilio sau, todėl yra išrankesni, ilgai derasi“, – teigė prekeivis Rimantas.
„Pirkėjai dabar ieško automobilio sau, todėl yra išrankesni, ilgai derasi“, – teigė prekeivis Rimantas.
Kirgizijos rinka persisotino
Kirgizų prekeiviai jau pasigedo dar prieš mėnesį. Po turgų vaikščioję didelį jų būriai sumenko iki nedidelių grupelių, ilgai besirenkančių mašinas.
„Ne, ne rublio kurso kritimas turėjo įtakos prekybai automobiliais, nėra pas mus ir ekonominės krizės ar dar kokių didelių bėdų, – tvirtino užkalbintas Kauno automobilių turguje kirgizas Maksatas Umurčijevas. – Tiesiog Kirgizijoje visi užsivertėme automobiliais (riebiai rusiškai nusikeikia – aut.past.), vienam kirgizui dabar tenka 5 mašinos. Jas vežame ne tik iš Europos, bet ir Japonijos, Korėjos, dabar pas mus pilnos turgavietės automobilių.“
Tapo išrankesni
Kirgizas teigė, kad dabar į Kauną atvyksta tik tie jo tautiečiai, kuriems pavyksta parduoti bent didesnę dalį mašinų.
„Tada turime apyvartinių lėšų ir rizikuojame čia atvažiuoti, bet renkamės labai atidžiai, ieškome kuo pigesnių automobilių. Mums tinkami ne senesni nei 2003 m. pagaminti automobiliai. Paklausiausios pas mus – „Audi“, „Opel“, „Toyota“, kirgizams visai nerūpi prancūziški, itališki, kitų šalių automobiliai“, – pasakojo M.Umurčijevas.
Pardavėjai dar nepanikuoja
Turgų valdančios įmonės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sakė, kad kirgizai pastaruosius metus sudarė didelę Azijos pirkėjų dalį.
Dar į Kauną atvyksta tadžikai, gruzinai, bet jų visada buvo mažiau nei pirkėjų iš Kirgizijos. „Nematome ukrainiečių, kurių ir taip nebuvo gausu, o dabar, matyt, dėl situacijos šioje šalyje jie visai čia neatvažiuoja, taip pat sumažėjo baltarusių, moldavų“, – sakė V.Naujanis.
Jo teigimu, automobilių prekeiviai kol kas didelių nuostolių dėl kirgizų stokos nepatiria. „Mažai kas veža visą autovežį vien tik kirgizams tinkamų mašinų – dažniausiai stengiamasi pristatyti įvairesnių modelių, be to, jau ir vežėjų po krizės yra mažiau nei anksčiau, jie užgrūdinti, patyrę ne vieną dar didesnį pirkėjų sumažėjimą“, – aiškino V.Naujanis.
Antra vertus, jei kirgizai ilgai negrįš, prekeiviams ateis sunkesni laikai. „Kirgizai yra didmenininkai, perka dideliais kiekiais, todėl jie labai pagyvina apyvartą, kiti renkasi mašinas tik sau“, – aiškino direktorius.
Palankus laikas derėtis
V.Naujanio žiniomis, kainoms šiuo metu daugiau įtakos turi ne kirgizų pasitraukimas, bet ilgai neparduodami, ilgai stovintys turguje įvairių modelių automobiliai.
„Natūralu, kad pardavėjai nori atsikratyti tų po kelis mėnesius stovinčių mašinų, juk už jų laikymą turguje reikia mokėti, todėl dabar ieškantiems sau dėvėto automobilio yra palankus laikas derėtis“, – įsitikinęs V.Naujanis.
Turguje galima sutikti latvių, estų, lenkų. Savaitgaliais suvažiuoja nemažai lietuvių.
V.Naujanis pastebi, kad vis daugiau lietuvių automobilių ieško ne turguose, bet internetu. „Todėl ir mes daug informacijos perkeliame į internetą, savo puslapį“ – apie naujas tendencijas kalbėjo direktorius.