Lyginant su technine druska, kuria dažniausiai Lietuvoje barstomi keliai žiemą, naujasis produktas ištirpdo iki 20-25 proc. daugiau sniego ir ledo per tą patį laiką.
Iki minus 25°C veikiantis „Ledo siaubas“ korozijos greitį sumažina iki 32 kartų, mažiau ardo betono, gelžbetonio konstrukcijas, trinkeles, chloridų poveikiui jautrius paviršius, tolygiai pasiskirsto ir ilgai išlieka ant kelio paviršiaus.
Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, produkto kūrimo eigą, iššūkius ir jo ateities perspektyvas pasakojo KTU Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros darbuotoja doc. dr. Rasa Šlinkšienė.
– Trumpai pristatykite kurtą produktą.
– Druskų, skirtų ledo ir sniego tirpinimui, naudojimą Lietuvoje reglamentuoja 2013 m. birželio 6 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-235 „Dėl medžiagų, skirtų kelių priežiūrai žiemą, techninių reikalavimų aprašo TRA MPŽ 13 patvirtinimo“.
Šis techninių reikalavimų aprašas taikomas medžiagoms bei cheminių ir mineralinių medžiagų mišiniams, kurie naudojami kelių priežiūrai žiemą,
siekiant sumažinti ar pašalinti slidumą keliuose. Atsižvelgiant į galiojančius techninius reikalavimus, ledą ir sniegą tirpdantis mišinys „Ledo siaubas“, kurį gamina „Arvi“ ir ko įmonių grupės bendrovė „Baltkalis“, buvo sukurtas pagal mokslinio tyrimo paslaugos sutartį tarp KTU ir „Arvi“ ir ko.
– Kokių sričių specialistai prisidėjo prie „Ledo siaubo“ kūrimo?
– Kuriant šį produktą iš „Arvi“ ir ko pusės projekte dalyvavo projektų vadovė, o iš KTU pusės – Cheminės technologijos fakulteto tuometinės Fizikinės chemijos katedros Chemijos inžinerijos srities neorganinių medžiagų technologijos mokslininkės doc. dr. R. Šlinkšienė ir doc. dr. R. Paleckienė bei tos pačios katedros elektrochemijos srities mokslininkė doc. dr. N. Dukštienė
– Kiek laiko truko produkto kūrimas? Per kiek laiko jis buvo įvestas į rinką?
– Produktas buvo kuriamas dviem etapais. Pirmajame etape buvo parinkta preliminari ledą ir sniegą tirpdančio mišinio sudėtis ir įvertintas metalo atsparumas šio mišinio poveikiui. Vėliau buvo tikslinama mišinio „Ledo siaubas“ sudėtis, norint pasiekti kuo geresnį santykį tarp jo veikimo efektyvumo ir žaliavų kainos.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte „Ledo siaubo“ kūrimo eigoje?
– Didžiausias iššūkis buvo taip parinkti ir subalansuoti naudojamas žaliavas, kad produktas ilgai ir efektyviai veiktų žemoje temperatūroje (laboratoriniai bandymai atlikti nuo 0 iki -25 °C temperatūros sąlygomis), ir tuo pačiu metu būtų chemiškai stabilus bei nepavojingas gaminant, sandėliuojant, naudojant, o taip pat minimaliai agresyvus aplinkos atžvilgiu.
– Kokius procesus turėjote įvykdyti, kad „Ledo siaubas“ atitiktų saugumo standartus?
– Norint užtikrinti produkto saugumą reikėjo atsižvelgti į naudojamų pagrindinių ir papildomų cheminių medžiagų suderinamumą tarpusavyje, į jų poveikį aplinkai. Todėl buvo kruopščiai parenkama atskirų komponentų koncentracija, vertinamas mišinio „Ledo siaubas“ poveikis ne tik ledui, bet ir metalui, betonui, avalynei.
– Kokiam rinkos segmentui skirtas šis produktas?
– Mišinys „Ledo siaubas“ yra labai stabilus (šiuo metu pas save turime 2 metų senumo produkto bandinį, kuris visiškai nepasikeitęs) ir viena iš produkto sudedamųjų dalių yra plačiausiai mūsų šalyje naudojamas natrio chloridas (NaCl), todėl šį produktą gali naudoti visi ūkio subjektai, t.y. ir įmonės, kurios laimi kelių priežiūros konkursus, ir privatūs asmenys.
– Kokioms rinkai „Ledo siaubas“ yra tinkamas? Ar tik lietuviškoms žiemoms, o gal puikiai įveiks ir norvergiškus ar kanadietiškus šaltojo sezono padarinius?
– Kuriant šį mišinį, pirmiausia buvo atsižvelgta į užsakovo aptarnaujamą rinkos dalį. „Baltkalis“ yra didžiausia techninės druskos, žiemą barstomos Lietuvos keliuose, tiekėjas Lietuvoje, todėl mišinys pritaikytas žemoms temperatūroms (tyrimai atlikti nuo 0 iki -25 °C temperatūros sąlygomis).
Įvertinant kitus mišinio sudėtyje esančius komponentus, ir atsižvelgiant į kitose šalyse gaminamus bei naudojamus analogus, galima daryti prielaidą, kad jis arba esamos sudėties, arba dar šiek tiek patobulintas,, būtų efektyvus ir atšiauresnio klimato sąlygomis.
– Kokių šio produkto analogų yra rinkoje? Kuo „Ledo siaubas“ pranašesnis už kitus?
Lietuvos rinkoje sniego ir ledo tirpinimui yra siūloma nemažai produktų, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva plačiausiai naudojamam natrio chloridui. Be kalcio chlorido, ant ledo galima berti karbamido trąšas. Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios siūlo suomių, ukrainiečių gaminamus ledo tirpiklius (kalcio chlorido ir karbamido pagrindu). Pavyzdžiui, siūlomas itin grynas kalcio chloridas arba kalcio chlorido pagrindu pagamintas mišinys su korozijos inhibitoriumi bei sniego ir ledo tirpiklis, pagamintas magnio chlorido pagrindu.
„Ledo siaubas“ pasižymi ilgalaikiu poveikiu, labai vienoda granuliometrine sudėtimi, o tai pagerina jo išbarstymo tolygumą ir veikimo efektyvumą. Produktas, tinkamai sandėliuojant, labai stabilus, nedulka, nesušoka į gabalus, dėl priedų, esančių mišinio sudėtyje, mažiau kenkia metalui, kelių dangai, avalynei. Be to, naudotojų patogumui parduodamas ne tik palaidas, bet ir supakuotas į 5–10 kg praktiškas hermetiškas pakuotes.
– Kokios numatomos ateities perspektyvos šio produkto tobulinime?
– Dėl savo puikių savybių produktas turėtų būti paklausus Lietuvos rinkoje, o jo tobulinimo perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo gamintojo planų ir poreikių gaminant bei realizuojant šį produktą Lietuvos ar užsienio rinkose.
