Globalizacija automobilių pramonėje ypač juntama ir matoma kaip niekur kitur. Jau keletas dešimtmečių automobilių gamintojai „keliauja“ po pasaulį ir ieškodami pigesnės darbo jėgos, ir vedami paklausos, t. y. įsikurdami šalyse, kur pirkėjų daugėja, o taip pat siekdami įtikti ar išnaudoti vyriausybių sprendimus bei suvaržymus, kai gali išvengti mokesčių ar pasinaudoti jų lengvatomis.
Gamintojai keliauja paskui pirkėją
Nemažai didžiųjų automobilių gamintojų pastaraisiais metasi įsikūrė Kinijoje. Ir tai suprantama, kai matai, kad 2018 m. šioje milžiniškoje šalyje parduota daugiau kaip 27,38 mln. automobilių, kas sudaro vos ne trečdalį pasaulio rinkos – 30,2 proc. Juk nugabenti ar pasigaminti automobilio detales ir agregatus racionaliau, nei nuplukdyti automobilį iš Europos ar JAV į Kiniją.
Dėl santykinai pigesnės darbo jėgos ir paprastesnės logistikos į Europos šalis, daug automobilių gamyklų įsikūrę ir vis dar kuriasi Vidurio ir Rytų Europos šalyse: Vengrijoje (pernai čia pagaminta apie 430 tūkst. įvairių „Suzuki“, „Mercedes“, „Audi“ ir „Opel“ modelių), Čekijoje (1,35 mln. „Škoda“, „Hyundai“, „Peugeot“, „Citroen“, „Toyota“), Slovakijoje (1,09 mln. VW, „Audi“, „Porsche“, SEAT, „Škoda“, „Peugeot“, „Citroen“, „Kia“ ), Lenkijoje (660 tūkst. „Arrinera“, „Fiat“, „Opel“), Rumunijoje (477 tūkst. „Dacia“, „Ford“). Tai lėmė šių šalių mokestinė politika ir įvairios valdžios pastangos pritraukti gamintojus.
„Panaši situacija nutiko ir su Japonų kompanija „Suzuki“, kuri pernai pasaulyje buvo 10-a pagal parduotų automobilių kiekį – daugiau kaip 3,15 mln., – pasakoja „Suzuki“ automobiliais prekiaujančios bendrovės „Autoverslo automobiliai“ Komercijos direktorius Tomas Ravinskas. – Savo gamyklas ši kompanija turi, pvz., Indijoje, kur užėmusi net pusę lengvųjų automobilių rinkos – parduoda apie 2 mln. automobilių! O Europoje populiarius modelius „Vitara“ ir „SX4 S-Cross“ gamina Vengrijoje, kad jie kuo greičiau pasiektų pirkėjus. Tačiau dalį modelių, pvz., mažuosius „Swift“, „Ignis“ ir legendinį tikrą visureigį „Jimny“ tebegamina „namuose“ – Japonijoje. Todėl užsakovams šių modelių gali tekti palaukti ilgiau vien dėl laiko, kurio reikia jiems atplukdyti iš Japonijos į Lietuvą.“
Iš tiesų šiandien, neradus tinkamo sau sandėlyje ir užsisakius populiariausią Europoje ir čia gaminamą „Suzuki“ modelį „Vitara“ ar „SX4 S-Cross“, tektų laukti ne daugiau nei 3–4 mėnesius, o ažiotažą pasaulyje sukėlusio naujojo mažylio visureigio „Jimny“ – apie 12 mėnesių. Tiesa, ne tik todėl, kad jis bus pagamintas Japonijos gamykloje ir iš ten atgabentas laivu, bet ir todėl, kad jo paklausa gerokai viršija gamyklos galimybes.
Mokesčiai ir automobilių gamyklos
Įvairiose šalyse savo gamyklas išdėstęs ir 2018 m. pasaulyje daugiausiai automobilių – daugiau kaip 10,6 mln. – pardavęs „Renault-Nissan“ aljansas (jo sudėtyje – ir rusų LADA, Pietų Korėjos gamintojas „Renault Samsung Motors“ (RSM), o nuo 2017 m. – ir Japonų „Mitsubishi“). Pvz., „Nissan Qashqai“ gaminamas Didžiojoje Britanijoje (beje, dėl „Brexit“ pasigirsta kalbų, kad gamyklos gali būti perkeltos į kitas šalis ar net žemynus). Be to, pernai daugiau kaip 26 tūkst. šio modelio bei beveik tiek pat „Nissan X-Trail“ automobilių pagaminta ir Sankt Peterburgo (Rusija) gamykloje.
Rusijoje, siekdami išvengti drastiškų mokesčių importuojamiems automobiliams, gamina ir kiti pasauliniai automobilių lyderiai, pvz., BMW – kaimyninėje Kaliningrado srityje, „Volkswagen Group“ – Nižnij Novgorodo GAZ gamykloje surenka VW „Jetta“, o taip pat „Škoda“ modelius „Kodiaq“, „Octavia“. Tiesa, matyt dėl rusiškų automobilių kokybės, kuri išjuokta šimtuose anekdotų, Rusijos žiniasklaida ir šiandien mirga straipsniais, kuriuose abejojama, ar šioje šalyje apskritai galima pagaminti kokybišką automobilį, kad ir su vakarietiška emblema. Kad keistų rusų požiūrį ir prisiviliotų pirkėjų Rusijoje surinktiems modeliams, gamintojai organizuoja įvairias kampanijas žiniasklaidoje.
