Šia istorija su 15min redakcija pasidalijo advokatų kontora „Alšauskas ir Kripas“. Pasak advokatų, aktuali ji gali būti ne vienam prasižengusiam vairuotojui, kurio transporto priemonė po prasižengimo nutempiama į automobilių saugojimo aikštelę.
Netrukus po administracinio nusižengimo padarymo kontoros klientas apsilankė automobilių aikštelėje ir pamatė, kad jo vairuotas automobilis saugomas kiek neįprastu būdu – ant automobilio stogo dėl saugumo ar vietos ekonomijos užkeltas ir saugomas dar vienas automobilis.
Kontoros atstovų teigimu, jų klientas 2007 m. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, be transporto priemonės techninės apžiūros. Pažeidimo padarymo metu buvo surašytas transporto priemonės, kuri priklauso ne ją vairavusiam, o kitam asmeniui, nuvežimo aktas ir transporto priemonė pristatyta į saugomą UAB „Šančių autoservisas“ automobilių aikštelę.
„Netrukus po administracinio nusižengimo padarymo kontoros klientas apsilankė automobilių aikštelėje ir pamatė, kad jo vairuotas automobilis saugomas kiek neįprastu būdu – ant automobilio stogo dėl saugumo ar vietos ekonomijos užkeltas ir saugomas dar vienas automobilis. Tokiu būdu kliento vairuota transporto priemonė buvo nepataisomai sugadinta. Kadangi automobilis buvo solidaus amžiaus, šalys sutarė, kad klientas nekels pretenzijų dėl automobilio apgadinimo, jeigu nebus reikalaujama padengti automobilio pakrovimo ir iškrovimo (transportavimo) išlaidų.
2009 metais automobilį saugojusi aikštelė šioje istorijoje aptariamą automobilį utilizavo – pardavė transporto priemonių laužo supirktuvei už ne visiškai 87 eurus. Nei kontoros klientas, nei tikrasis automobilio savininkas dėl automobilio sugadinimo pretenzijų nekėlė, todėl atrodytų, kad prielaidų kilti ginčui nėra. Tačiau net ir banaliausioje situacijoje verslo noras pasipelnyti yra nevaržomas jokių logikos dėsnių“, – rašoma advokatų kontoros laiške.
Po dešimties metų – ieškinys
Kaip išaiškėjo vėliau, automobilių saugojimo aikštelė vis dėlto priskaičiavo nemenką sumą už faktiškai sugadinto automobilio „saugojimą“, tačiau pati tokios skolos, anot advokatų kontoros, išieškoti nesiryžo ir ją pardavė skolas išieškančiai bendrovei UAB „Legal Balance“, kuri 2017 m. ir pateikė solidarų ieškinį vairavusiam asmeniui ir jo savininkui. Pareikalauta priteisti daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Kauno apylinkės teismas išsprendė kilusį ginčą ir 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį dėl skolos atmetė.
Priimdamas sprendimą teismas, anot advokatų kontoros, vadovavosi Civilinio kodekso 6.843 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, raštu įspėjęs davėją, savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui. Minėtas reglamentavimas, pasak teisininkų, suponuoja išvadą, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės.
„Nagrinėdamas bylą teismas taip pat nustatė, kad automobilių saugojimo aikštelė neišsaugojo daikto tokios būklės, kokios jis buvo jai perduotas – neilgai trukus (praėjus 1–2 mėnesiams) po automobilio perdavimo saugoti ant jo buvo uždėtas kitas automobilis, dėl ko buvo išdaužti buvę sveiki stiklai, sulamdytas stogas ir kairės pusės durelės, be to, nebuvo automobilio ratų.
Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad automobilis saugojimo metu buvo visiškai sugadintas, todėl menkai tikėtina, kad po tokio „saugojimo“ dar būtų buvę galima automobilį toliau eksploatuoti ar tikslinga remontuoti“, – toliau rašoma advokatų kontoros pasakojime.
Turėjo pakakti 87 eurų
Teismas taip pat konstatavo, kad neišsaugojusi turto, o priešingai, jį sugadinusi, sugadintą turtą saugojusi beveik dvejus metus ir tik tada realizavusi kaip metalo laužą, tokiais savo veiksmais automobilių stovėjimo aikštelė prisiėmė riziką, kad už suteiktas paslaugas jai bus atlyginta ne daugiau kaip gauta suma, už kurią ji pati ir pardavė daiktą.
„Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kasacinio teismo praktiką, reikalaujamas priteisti už automobilio saugojimą užmokestis buvo nepagrįstas, todėl suma, kuri buvo gauta pardavus automobilį į metalo laužą, taip pat ir realizavus atskiras jo detales (kaip, pvz., ratus), kurios automobilį perduodant saugoti buvo, yra pakankama padengti išlaidas, patirtas suteikiant pakrovimo, iškrovimo, transportavimo ir saugojimo paslaugas.
Šios istorijos moralas parodo, kad įžūlus bandymas sugadinus svetimą turtą iš to dar ir pasipinigauti gali atsigręžti bumerangu, jeigu asmenys, byloje buvę atsakovais, nuspręs reikalauti žalos dėl sunaikinto turto atlyginimo“, – reziumuojama „Alšauskas ir Kripas“ laiške redakcijai.
Teigia, kad istorija iškraipyta
Nors ieškovas šioje byloje buvo UAB „Legal Services“, „Šančių autoservisas“ į bylą patrauktas trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje (pardavė ieškovui reikalavimo teisę). Pasak šios įmonės direktoriaus Arvydo Barvainio, advokatų kontoros pateikta istorija yra visiškai išgalvota, patraukiant kai kuriuos žinomus faktus sau naudinga linkme.
„Man, kaip įmonės direktoriui, niekas niekada jokiu priekaištų dėl automobilio sunaikinimo nėra pareiškęs. Tai – sugalvota gynybinė pozicija, kad galėtų apsiginti teisme. Jei būtume sugadinę tą automobilį po kelių mėnesių, iš karto būtume atsidūrę teisme dar 2007 metais už turto neišsaugojimą (juk visi įrodymai aikštelėje). Jums nekyla klausimas, kodėl taip neįvyko?
Nuo 2007 iki 2018 metų pas mus saugomų transporto priemonių skaičius siekė 25 000 vnt. – tik sėdėtume teisme ir visiems mokėtume pinigus už transporto priemonių neišsaugojimą. Yra sistema, kurios mes laikomės, ir ji iki šiol sėkmingai veikia. Ar per pastaruosius 10 metų girdėjote ką nors panašaus? Be to, mūsų įmonės (saugojimo veikla) visada turėjo draudimą 500 000 Lt, tad, įvykus tokiam įvykiui ir tai įrodžius teisme, mokėtume ne mes, o draudimo bendrovė. Per 10 metų nė vieno draudiminio įvykio“, – tikino „Šančių autoserviso“ vadovas.
