Apie „Lamborghini Countach“ reikia rašyti knygas, o ne straipsnius. Tiesą sakant, nemažai jų jau parašyta, nes „Countach“ dizainas padarė įtaką beveik visiems po jo pasirodžiusiems superautomobiliams. Todėl labai išsamiai apie „Countach“ istoriją, dizainą ir technines savybes šiame straipsnyje neperskaitysite.
Visgi kai ką paminėti būtina. „Lamborghini Miura“ buvo pirmas tikras superautomobilis. V12 variklis buvo sumontuotas viduryje, automobilis pasižymėjo unikaliu dizainu, kuris kartu su vairavimo potyriais buvo iškeltas aukščiau už praktiškumą. Tačiau „Miura“ turėjo nemažai problemų. Dėl neapgalvotos aerodinamikos ir svorio pasiskirstymo, važiuodama dideliu greičiu „Miura“ imdavo į viršų kelti nosį, todėl varantieji ratai prarasdavo didelę dalį sukibimo.
Skersai sumontuotas variklis buvo sunkiai pasiekiamas remontui, o ir aušinimas buvo gana sudėtingas. Galiausiai, pati platforma nebuvo labai standi, o didelė svorio dalis gulė ant galinių ratų, todėl posūkiuose „Miura“ nebuvo pats stabiliausias automobilis. Todėl jau 1970 metais pats Ferruccio Lamborghini inicijavo naujo superautomobilio kūrimą.
„Countach“ koncepciją viešai pirmą kartą parodyta 1971-ųjų Ženevos automobilių parodoje. Nieko panašaus žmonės nebuvo matę – naujas superautomobilis iš karto tapo pasauline žvaigžde, nors daug kad abejojo, kad taip pašėlusiai atrodantis dizainas pasieks masinę gamybą. Tačiau pasiekė – 1974 metais pradėtas gaminti „Lamborghini Countach“ buvo sėkmingai gaminamas ir parduodamas iki pat 1990-ųjų, kuomet jį pakeitė „Diablo“.
Aišku, per visus šiuos metus „Countach“ nuolat tobulėjo. Augo variklis, galia, šiek tiek keitėsi ir dizainas. Vėlgi – apie viską net nesistengsime parašyti. Tačiau viena Marcello Gandini sugalvota detalė pranyko jau po pirmųjų versijų.
Pirmoji „Countach“ versija, žymėta LP400, turėjo periskopą. „Countach“ buvo pakankamai kampuotas pleišto formos automobilis su stebėtinai mažu stogu – jis siaurėjo iš apačios į viršų. Variklio gaubtas buvo gana aukštas, o iš abiejų šonų buvo sumontuoti dideli radiatoriai. Tai reiškė, kad galinis „Countach“ stiklas buvo tiesiog neįmanomai mažas. Matomumas pro galinį stiklą buvo artimas nuliui. Gandini manė, kad galinio vaizdo veidrodėlis tiesiog neveiks, nes galinis stiklas yra per mažas, o automobilio ilgis už jo – per didelis. Taigi, dizaineris nusprendė, kad „Countach“ reikia periskopo.
„Countach“ periskopas buvo sumontuotas virš stogo. Tai buvo ilgas, tiesus tunelis, kuris turėjo leisti pažvelgti atgal taip, kad vaizdo neužstotų virš variklio dangtis ir kiti komponentai. Periskopą gamino „Donnelly Mirrors“ kompanija. Visgi, tik „LP400 Lamborghini Countach“ versijos turėjo periskopą – 1977 metais jo buvo atsisakyta.
Tiesa buvo ta, kad periskopas veikė prastai. Jo apžvalgos kampas buvo dar blogesnis nei tiesiog paprasto veidrodėlio, kuriuo periskopas ir buvo pakeistas. Tiesa, „Lamborghini“ niekada per daug negalvojo apie matomumą – su metais jis tik prastėjo. „Countach“ vairuotojai išmoko parkuoti automobilį atsisėdę ant slenksčio ir beveik visiškai išlindę pro atidarytas duris. Kai automobilis toks išskirtinis, tokia menka detalė kaip siaubingai prastas matomumas tikrai netrukdo.