Europos Sąjunga nusiteikusi griežtinti ekologijos normas. Prieš metus buvo priimtas nutarimas, kad 2020-aisiais vidutinis automobilis aplinką terš išmesdamas vos 95 g/km anglies dvideginio. Šis skaičius dabar yra beveik pusantro karto didesnis, o dar prieš keliolika metų buvo triskart didesnis. O 2050-aisiais ES miestuose neturi likto nei vieno vidaus degimo variklį turinčio automobilio.
„95 proc. Europos Sąjungos transportui skiriamų degalų gaunama iš naftos – tai kainuoja po milijardą eurų kasdien. O elektrą juk galime gaminti patys“, – savo kalboje įdomų faktą atskleidė Europos komisijos mobilumo ir transporto projektų vadovė Dorothee Coucharriere. Tačiau milijardas – visa Europa, o mums aktualiausios Lietuvos skaičiai kur kas mažesni. Kaip ir Latvijos, tačiau šios šalies planai elektromobilių plėtroje – stulbinantys.
Esminės elektromobilių bėdos – didelė kaina ir mažas nuvažiuojamas atstumas.
Stotelės būtinos
Projekto „Green eMotion“ koordinatorė Heike Barlag konferencijoje neslėpė, kad jų tikslas – sujungti visą Europą elektromobilių greitojo įkrovimo stotelėmis. Tada vien elektra varoma transporto priemone būtų galima pervažiuoti visą Senąjį žemyną.
2011-2015 metais visoje ES greitojo įkrovimo stotelėms įrengti „Green eMotion“ išleido 24 mln. eurų. Planai artimiausiais metais – investuoti dar ne vieną milijoną, o viena pagrindinių krypčių yra Rytų Europa.
„Esminės elektromobilių bėdos – didelė kaina ir mažas nuvažiuojamas atstumas. Pirmąjį galima išspręsti pasitelkiant valstybių taikomas nuolaidas ir mokesčius mažiau ekologiškiems automobiliams, o nuvažiuojamas atstumas... Žmonės vos pavažiavę elektromobiliu įsitikina, kad jų nuvažiuojamo atstumo užtenka – jie per dieną daugiau nenuvažiuoja“, – sakė H.Barlag.
Ji teigė, kad kitas „Green eMotion“ rūpestis – įkrovimo stotelių pasidalijimas. Jeigu viename daugiabutyje gyvena keli elektromobilius turintys vairuotojai ir šalia namo įrengtos kelios vietos jiems krautis, mažesnio galingumo elektros linijos gali turėti problemų dėl didelio apkrovimo. H.Barlag teigimu, „Siemens“ atstovai jau yra parengę projektą „Smart Charging“, kuris leis išvengti tokių problemų – visi į vieną elektros liniją sujungti elektromobiliai būtų įkraunami atskirai, taip jos neperkraunant.
Elektromobilių 2020-ieji
D.Coucharriere atskleidė, kad EK jau sutarė su Latvija dėl artimiausio 2020-ųjų plano. Iki tų metų kaimyninėje valstybėje atsiras 1700 elektromobilių greitojo įkrovimo stotelių, o dėl taikomų nuolaidų turėtų atsirasti 4000 elektromobilių. Tai – skaičiai, gerokai didesni už elektromobilių pioniere Europoje vadinamos Estijos.
Latvijos Ekonomikos ministerijos sekretorius Edgaras Petra pritarė, kad norint didesnio elektromobilių populiarumo, būtina infrastruktūra.
„Kas trukdo elektromobilių plėtrai? Tik mažas greitojo įkrovimo stotelių skaičius. Jos gerokai supaprastina elektromobilio naudojimą. Artimiausiais metais į šią sritį investuosime 7 mln. eurų“, – pasakojo E.Petra.
Jo teigimu, Latvijai elektromobiliai reikalingi dėl daugelio priežasčių: švaresnio oro, mažesnio garso miestuose, patogumo paties žmonėms ir ateities. Be to, naująsias ES klimato taršos normas įgyvendinti įmanoma tik pasitelkiant elektromobilius.
Tad ar įmanoma bus iš Daugpilio nuvažiuoti į Liepoją elektromobiliu? Šis klausimas Latvijoje populiarus ne mažiau dilema Lietuvoje – kaip elektromobiliu nuvažiuoti iš Vilniaus į Palangą. „Taip, tą bus galima padaryti jau artimiausiais metais“, – užtikrino latvis.
