Kad išvengtų susidūrimo su gyvūnu, vairuotojai turėtų neprarasti budrumo, važiuodami esant blogesniam matomumui ar tamsiu paros metu, rinktis saugų, t. y. mažesnį už maksimalų leistiną, greitį, nes pastebėti laukinį žvėrį gali būti sunku, o jam staigiai iššokus ant kelio, laiku sustabdyti automobilį gali būti neįmanoma, jei greitis yra didelis.
Visais atvejais vairuotojai vairuodami turėtų sutelkti dėmesį į kelią, vengti pašalinių veiklų, stebėti aplinką, o pamatę įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, suprasti, kad įvažiuoja į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu, ir tuose ruožuose būti dar atidesni.
Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reikėtų dar labiau sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų gąsdinti jo signalizuojant trumpomis-ilgomis šviesomis (taip apakinto gyvūno elgesys tampa visiškai neprognozuojamas) arba spausti garsinio signalo ištisai, nes tai gali gyvūną tik išgąsdinti. Garsinį signalą rekomenduojama spausti pliūpsniais.
Jei automobilį tektų stabdyti, reikėtų stabdžių pedalą spausti stipriai, tačiau būtina neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės į kurią nukreipta jo galva. Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu – toks susidūrimas gali būti taip pat labai pavojingas.
Būna situacijų, kai susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyksta, tada vairuotojas turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad kliūtis nuo kelio būtų pašalinta, o kitų saugumas – užtikrintas. Vairuotojas pirmiausia turėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės. Taip pat reikia tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą – gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų.
Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame, nereikėtų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę. Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis – gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.
Rudenį, kai dienos pastebimai trumpėja, o tamsus paros laikas ilgėja, kai eismo sąlygos kinta beveik kasdien, visi eismo dalyviai turi būti ypač atidūs ir pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis: pėstieji – turėti pritvirtintus atšvaitus kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, prieš pradėdami kelionę vairuotojai – įvertinti eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Ne tik nuo oro ir eismo sąlygų priklauso, ar kelionė bus saugi. Kelionės saugumą lemia eismo dalyvio veiksmai, atidumas.
Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojama eismo įvykių, kuriuose, automobiliui susidūrus su gyvūnu, nukenčia, žūsta arba būna sužalojami, žmonės. Lietuvos kelių policijos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užregistruoti 29 tokie eismo įvykiai, iš jų net 21 eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. 2020 metais užregistruota 17 tokių įvykių, iš kurių 8 eismo įvykiai fiksuoti tamsiu paros metu.
