Suprasti akimirksniu
- Lietuvos teritorijoje priskaičiuojama arti 1000 piliakalnių. Tai išskirtinis mūsų šalies bruožas.
- Daugiausia piliakalnių yra Žemaičiuose ir Rytų Aukštaitijoje.
- Kai kuriems piliakalniams daugiau nei 3000 metų.
- Piliakalnių tvirtovėse nuo XIII a. būdavo apgyvendinami pilėnai – karinės paskirties gyventojai, kurių užduotis buvo pilies gynyba.
Deja, ne visi tautiečiai supranta piliakalnių vertę – kai kurie jų šlaitus „aria“ keturračiais. Arba nesigėdija šalia piliakalnių palikti pačių įvairiausių šiukšlių.
Pradedame straipsnių seriją, skirtą piliakalniams, kuriuos lankys mototuristai. Pirmasis – Kretingos tvirtovę menantis Ėgliškių (Andulių).
Lėbautojų „Meilės slėnis“ ar istorinė vieta?
Tiesą sakant, piliakalnį radau ne iš karto. Pasukęs rodyklės nurodyta kryptimi nuo vieškelio Nr. 2212, kirtau privačias teritorijas, kol atsidūriau apvalainoje aikštelėje su šiukšlių konteineriu. Toliau keliavau pėsčiomis ir tikrai pasigedau nuorodų, kur tiksli piliakalnio vieta. Akivaizdu, kad konteineriu vietiniai žmonės arba čia užklystantys naktiniai turistai iš gretimų rajonų, nesinaudoja. Kodėl „naktiniai“?
Todėl, kad aikštelėje paliktos buitinės atliekos, PET pakuotės bei kontraceptinių priemonių likučiai (žiūr. filmuotą medžiagą) liudija, jog prie Ėgliškių piliakalnio jaunimas suvažiuoja ne apie Lietuvos istoriją pasikalbėti.
Spaudoje teko skaityti ir apie kitą problemą – rajono gyventojai čia atvažiuoja suversti šiukšles. Todėl vietiniai gyventojai (aplink – privati valda) ėmėsi priemonių. Dar 2009 m. aplinkinių žemių savininkai bandė užtverti keliuką, vedantį link piliakalnio – taip norėta išvengti lėbautojų. Vėliau pastatė stebėjimo kamerą.
Kita problema – piliakalnio niokotojai, atvažiuojantys aplinkiniais laukais, pasibalnoję keturračius. Paprastai tariant, paveldas jiems „dzin“. Pavasarį piliakalnio apylinkės buvo išartos adrenalino gerbėjų. O liepos mėnesį buvo matomos jau kuklesnės vėžės, ateinančios pievomis. Negi prie kiekvieno piliakalnio reikia po šaulį pastatyti, kad latrams proto įkrėstų ir priverstų gerbti Lietuvos istoriją? Ar galėtumėte įsivaizduoti ekstremalaus sporto entuziastus, ratais rausiančius Gedimino kalną Vilniuje?
Kita vertus, labai gali būti, kad dėl nuorodų stokos dalis chuliganų ir nežinojo, kokius vertingus plotus niokoja.
Kuo svarbus Ėgliškių Andulių piliakalnis: Kretinga ir Cretyn pilis
Ėgliškių piliakalnis šalia Andulių kaimo mena pirmąjį tūkstantmetį – jo pabaigoje čia pastatyta pilis. 1253 metų Kuršo dalybų akte, dalijant žemes tarp vietinių feodalų ir Livonijos ordino magistro bei Kuršo vyskupo ir surašant dalybų aktus, minima ten stovėjusi Cretyn pilis, tad ši vietovė laikoma Kretingos ištakomis ir yra be galo svarbi istorijai.
Vieta Andulių piliakalniui šioje vietoje buvo parinkta neatsitiktinai: net iš 3 pusių juosė Akmenos ir Kapupio slėnis bei daubos, o iš šiaurės – aukštumos ir 70 m ilgio griovys. Piliakalnis dar buvo vadinamas Perkūnkalniu, nes čia, manoma, buvusi Perkūno šventykla.
Kaip teigia istorikai, pasinaudoję vokiečių silpnumu pralaimėjus Durbės mūšį, 1260 m. kuršiai nusprendė surengti sukilimą. Jo centru tapo Kretingos pilis. Kretingiškiai 1263 m. pavasarį sutriuškino juos puolusius kryžiuočius, o patį Klaipėdos pilies komtūrą paėmė į nelaisvę ir paaukojo ant laužo dievams. Keršydami už tai kryžiuočiai padegė Kretingos pilį su visais jos gynėjais.
Maždaug prieš šimtą metų šią teritoriją intensyviai tyrinėjo Vokietijos archeologai. Vienas pirmųjų Lietuvoje dėl greta jo išlikusių pilkapių dar XIX a. sudomino vokiečių mokslininkus. Čia jie atkasė per 600 kapų ir milžiniškas kiekis radinių buvo perduotas į Berlyno muziejų. O po II pasaulinio karo karo piliakalnio lobius į Maskvą išsigabeno rusai.
Piliakalnis nukentėjo 1972 m. vedant dujotekį.
Nepriklausomybės atgavimą ši vieta pasitiko samanomis ir varnalėšomis apaugusiais šlaitais. Laimei, atsirado savanorių, kurie bandė šiai istorinei vietai parodyti deramą pagarbą – Stasio Srėbaliaus vadovaujami šauliai išvalė piliavietę.
Ši vieta – didžiausias ligi šiol žinomas Kuršių žemės archeologinis kompleksas, kurį sudaro piliakalnis, priešpilis, kapinynas ir pilkapiai.
Viršukalnėje esančiame kuršių kapinyne buvo laidojama dviem etapais: Romos laikotarpiu ir bronzos amžiuje – nuo II iki XII a. Tačiau visos trys apsauginės piliakalnio zonos yra stipriai pažeistos: paminklinė teritorija kentėjo dėl sovietų valdžios neapdairumo, o vėliau – sugrąžintų žemės savininkų, kurie nepaisė paveldo apsaugos institucijų draudimų.
„Mototurizmo ralį“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija.
