Nedaugelis susimąsto, kad kariniai visureigiai dar visai neseniai buvo žymiai paprastesni ir atlikdavo visiškai kitokius vaidmenis. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą lengvos, greitos transporto priemonės vietą kariuomenėse dažniausiai užimdavo motociklai. Tačiau būtent šiuo laikotarpiu atsirado ir paplito specialiai karinėms reikmėms skirti visureigiai.
Ši trumpa straipsnių serija yra skirta garsiausiems Antrojo pasaulinio karo visureigiams: GAZ-67, „Volkswagen Kübelwagen“ bei „Willys MB“/„Ford GPW“ („Jeep“). Bus aprašyta jų sukūrimo istorija, pagrindiniai techniniai sprendimai, įdomiausios modifikacijos bei reikšmė pokario visureigių raidai. Straipsnių serija pradedama nuo sovietinio GAZ-67.
Kaip atsirado GAZ-67
GAZ-67 nėra taip gerai žinomas, kaip kiti šios serijos visureigiai. Dar daugiau – jis nepaliko tokio gilaus pėdsako automobilių kultūros istorijoje kaip „Kübelwagen“ ar „Jeep“.
„Kübelwagen“ buvo vienas iš pirmųjų visų laikų „Volkswagen“ automobilių, o tuo tarpu „Jeep“ gana netikėtai tapo prekės ženklu, sėkmingai gyvuojančiu iki šiol. Tačiau GAZ-67 ir keli jo pirmtakai buvo varomi visais ratais, kai tuo tarpu dauguma „Kübelwagen“ versijų turėjo tik galinę varančiąją ašį. Kadangi GAZ-67 buvo gaminamas ilgiau nei „Kübelwagen“, jų buvo pagaminta daugiau. Galiausiai, tai yra vienintelis šioje straipsnių serijoje aprašomas visureigis, kurio gamyba nesibaigė kartu su Antruoju pasauliniu karu.
Būtina pasakyti, kad GAZ-67 buvo gaminamas kaip naujesnė, patobulinta GAZ-64 versija. Panašūs automobilių vardai šią istoriją daro gana painia, tačiau iš tikrųjų šių visureigių raida gana paprasta. Ypač todėl, kad jų poreikį padiktavo gamtinės sąlygos bei infrastruktūra. Sovietų Sąjungos klimatas bei itin prasta kelių būklė visureigį darė būtinybe, todėl dar 1938 m. buvo sukurtas GAZ-61 visureigis. Tai buvo GAZ-M2 kėbulas, sumontuotas ant keturių varomų ratų bazės.
GAZ-61 buvo vienas pirmųjų visureigių pasaulyje. Tai buvo keturvietė mašina, skirta tiek kariuomenei, tiek civiliams gyventojams. Tiesa, kariuomenėje ja dažniausiai važinėjo tik aukšto rango karininkai, jos gamyba kainavo nemažus pinigus. Pravažumas tiems laikams buvo neblogas – automobilis galėjo įkopti į 38 laipsnių statumo įkalnę ir įveikti 72 cm gylio brastą.
Vis dėlto karinėms reikmėms reikėjo specialaus lengvo visureigio, kurį būtų galima pagaminti greičiau ir pigiau nei GAZ-61. Beje, GAZ-61 buvo gaminamas iki pat karo pabaigos, nors ir nedideliais kiekiais, bet tuomet turėjo užleisti vietą gamykloje GAZ-M20 Pobeda.
Lengvo visureigio poreikis labiausiai išryškėjo Žiemos karo metu. 1941 m. užduotis sukurti naują karinį visureigį buvo patikėta inžinieriui Vitalijui Gračiovui, kuris per neįtikėtinai trumpą laiką (mažiau nei per du mėnesius) GAZ-61 pagrindu sukūrė naują visureigį GAZ-64.
Iki šiol nesutariama, kokią įtaką šiam visureigiui padarė tuo metu JAV kurtas „Jeep“. Nors GAZ-64 pasirodė anksčiau nei Sovietų Sąjunga galėjo gauti „Jeep“ visureigių ar jų pirmtakų, dažnai pastebima, kad GAZ-64 buvo gaminamas labai trumpai. Visgi dauguma autorių teigia, kad GAZ-64 ir po jo sekusio GAZ-67 kūrimas buvo ribojamas turimų mechaninių komponentų ir dar 1940 m. suformuluotų reikalavimų, o ne „Jeep“ ar kokių nors kitų visureigių įtakos.
Kita vertus, kuomet Raudonoji armija pradėjo naudoti „Jeep“ visureigius, sunku įsivaizduoti, kaip jų konstrukcija ir techniniai sprendimai būtų buvę praleisti pro akis ir nepadarytų įtakos vėlesnėms Sovietų Sąjungos mašinoms.
GAZ-64 buvo gana paprastas visureigis, varomas keturių cilindrų 3,3 l variklio. Jis buvo gaminamas vos dvejus metus, jų pagaminta mažiau nei 650 vienetų. Taip nutiko dėl vienos priežasties – visi gamybiniai pajėgumai šiose gamyklose buvo nukreipti į BA-64 šarvuotą automobilį, kuris naudojo GAZ-64 bazę.
Vis dėlto paprasto, patikimo ir greito visureigio poreikis niekur nedingo, todėl dar 1943 m. buvo sukurta patobulinta GAZ-64 versija GAZ-67. Pagrindiniai patobulinimai – platesnė vėžė, didesnis degalų bakas, stipresnis rėmas, kiek daugiau galios turintis variklis.
GAZ-67 gamintas nuo 1943 iki 1953 metų, nors dar 1944-aisiais pristatyta kiek patobulinta versija, vadinta GAZ-67B.
Iš viso per šį laikotarpį pagaminti daugiau nei 90 tūkst. šių visureigių. Antrojo pasaulinio karo metu jų pagaminta palyginti nedaug, nes didesnis dėmesys buvo skirtas BA-64, o ir pagal lendlizo susitarimą gauti „Jeep“ visureigiai leido koncentruoti gamybą į kitas sritis.
GAZ-64 ir GAZ-67 Antrojo pasaulinio karo ir automobilių istorijoje slepiasi „Jeep“ ir „Kübelwagen“ šešėlyje. Tačiau GAZ-67 buvo gaminamas ir naudojamas ilgiau nei kiti du visureigiai, tam įtakos turėjo ir jo patikimumas. Todėl apie kai kuriuos GAZ-67 techninius sprendimus verta pakalbėti atskirai.
GAZ-67 techniniai sprendimai
Kaip jau minėta anksčiau, įvairių knygų ir straipsnių autoriai nesutaria, kokį vaidmenį GAZ-64 ir ypač po jo buvusio GAZ-67 kūrime suvaidino „Jeep“ techniniai sprendimai. Atrodo, kopijavimu šios mašinos kūrėjų nebūtų galima apkaltinti, nes visureigis buvo pagamintas naudojant tuo metu prieinamus komponentus. Kaip ten bebūtų, vienas iš šių mazgų turi tvirtus ryšius su JAV automobilių pramone.
Straipsnyje aprašomi GAZ visureigiai buvo varomi 3,3 l keturių cilindrų variklio. Šis variklis sovietų automobilių pramonėje tuo metu jau buvo nenaujas. Iš esmės, jis buvo naudojamas dar GAZ-A automobiliuose, gamintuose 1932–1936 m.
GAZ-A buvo gaminamas pagal „Ford“ licenciją ir tiek savo išvaizda, tiek daugeliu mechaninių sprendimų buvo itin panašus į „Ford Model A“. Žinoma, netgi variklis buvo „Ford“ naudojamo galios agregato kopija. Taip nutiko dėl to, kad dar 1929 m. Sovietų Sąjunga pasirašė sutartį su bendrove „Ford“, pagal kurią įmonė turėjo padėti šalyje įkurti automobilių gamyklą, o Sovietų Sąjunga už tai atsilygino įsigydama nemažą kiekį „Ford“ automobilių ir atsarginių dalių.
GAZ (iš pradžių vadintos NAZ) istorijos pradžioje ant gamyklos puikavosi ir „Ford“ logotipas. Įdomu ir tai, kad 1966 m. į JAV buvo įvežti apie porą šimtų GAZ-67B visureigių, kad jų detales būtų galima panaudoti restauruojant „Ford Model A“ ir „Model B“ automobilius.
Žinoma, šis variklis buvo nuolat tobulinamas, palaipsniui įgijo vis daugiau galios. GAZ-64 jis jau išvystė 50 AG, GAZ-67B – 54 AG. GAZ-67 visureigis turėjo ir keturių pavarų dėžę, kaip ir kitoje Atlanto vandenyno pusėje kurtas „Jeep“.
GAZ-67 degalų bakas buvo montuojamas priekyje, po panele. Kėbulas buvo gana paprastas ir atviras, tačiau ne toks kompaktiškas kaip „Jeep“. Dažnai durelių funkciją atlikdavo brezentinis audeklas, kurį buvo galima suvynioti. Kaip ir „Jeep“, GAZ-67 gale buvo padėtas atsarginis ratas.
Po GAZ-67 atėjo eilė GAZ-67B, kuris pasižymėjo nedideliais patobulinimais. Pavyzdžiui, pradėti montuoti stipresni, labiau nešvarumams atsparūs guoliai. Įdomu ir tai, kad GAZ-67, kaip ir pokario „Jeep“ automobiliai, turėjo štampuotas groteles su septyniomis angomis, nors jos savo išvaizda ir skyrėsi. Lempos buvo montuojamos ant sparnų, o ne grotelėse, priekyje virš bamperio buvo įrengti kabliai visureigio tempimui.
Kaip jau minėta anksčiau, daugiausia GAZ-67B visureigių pagaminta jau po Antrojo pasaulinio karo. Taip nutiko todėl, kad daug pajėgumų buvo skirta BA-64 šarvuotai mašinai.
BA-64
Kaip išduoda ir šarvuoto automobilio vardas, BA-64 buvo gaminamas ant GAZ-64 bazės. Lengvo visureigio poreikį iš dalies išsprendė ir gaunami „Jeep“ automobiliai, todėl atsirado galimybė gamybinius pajėgumus nukreipti kita linkme. 1941 m. liepos 17 d. Vitalijus Grečevas su kolegomis pradėjo kurti naują šarvuotą automobilį.
1941 m. rugsėjo 7 d. Raudonoji armija užėmė vieną „Sd kfz 222“ šarvuotą mašiną, kurios siluetas tapo pavyzdžiu kuriamam BA-64. Užbaigtas šarvuotas automobilis viršuje turėjo angą, šalia kurios buvo montuojamas 7,62 mm DT kulkosvaidis. BA-64 įgulą sudarė tik du kariai, nors kai kurios versijos bei prototipai buvo skirti ir šešiems kariams vežti. Šarvai buvo gana ploni, nes buvo naudojamas tas pats GAZ-64 variklis – BA-64 svėrė apie 2,4 tonas. Visgi, nors svoris nebuvo didelė problema, jo pasiskirstymas buvo gana prastas ir automobilis turėjo neįprastai aukštą svorio centrą. Dėl to važiuodamas bekele galėjo gana nesunkiai apvirsti. Iš dalies, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pradėtas gaminti GAZ-67 visureigis.
GAZ-67 bazė buvo platesnė ir stabilesnė. Todėl dar 1943 m. buvo sukurtas patobulintas BA-64 modelis, gamintas ant GAZ-67B bazės. BA-64B, kaip nuo tada vadintas šarvuotas automobilis, taip pat turėjo ir nedidelį bokštelį kulkosvaidžiui montuoti. Kai kurios versijos turėjo ir PTRD-41 prieštankinį šautuvą ar sunkųjį 12,7 mm. DŠK kulkosvaidį.
Su BA-64 buvo vykdomi įvairūs bandymai, kuriami prototipai. Vienas įdomiausių – BA-64SCh, kuris buvo kuriamas remiantis eksperimentiniu GAZ-60. BA-64SCh gale turėjo vikšrus, o priekyje slides, kad galėtų nesunkiai įveikti sniego kliūtis. Visgi, šis modelis neperžengė prototipo stadijos.
BA-64 šarvuotas automobilis buvo gaminamas iki 1946 m., tačiau tarnyboje Raudonojoje armijoje išliko iki 1950 m. Iš viso buvo pagamintos daugiau nei devyni tūkstančiai šio modelio šarvuotų automobilių. Keletas jų atiteko ir lenkų bei čekų daliniams, o po karo ir Rytų Vokietijai, Šiaurės Korėjai, Kinijai ir Jugoslavijai.
Kas pakeitė GAZ-67B
GAZ-67B yra vienintelis visureigis šioje straipsnių serijoje, kurio gamyba buvo tęsiama ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Visgi, laikui bėgant šio visureigio savybės nebetenkino, reikėjo naujos, geresnės karinės transporto priemonės. Todėl 1953 m. GAZ-67B gamyba buvo nutraukta, kad būtų galima susikoncentruoti į naujo visureigio gamybą.
GAZ-67B vietą užėmė GAZ-69, pradėtas gaminti 1953 m., nors pastaroji mašina daug labiau priminė nedidelį sunkvežimį. GAZ-69 buvo puse metro ilgesnis už savo pirmtaką ir dviem šimtais kilogramų sunkesnis. Tačiau buvo varomas mažesniu 2,1 l varikliu (būta versijų ir su 2,4 l. varikliu) ir turėjo tik tris pavaras. Įdomu ir tai, kad net civiliams gyventojams parduodami GAZ-69 visureigiai turėjo atitikti kariuomenės reikalavimus, kad karo atveju juos būtų galima rekvizuoti. GAZ-69 pagrindu buvo sukurtos kelios įdomios mašinos, iki jo savo šaknis galėtų atsekti ir 2P26 tankų naikinimo sistema, ir UAZ-452 furgonas, ir GAZ 46 amfibija. GAZ-69 gamyba buvo nutraukta 1972 m.
Dar 1954 m. GAZ-69 gamyba pradėta perkelti į UAZ gamyklą. Todėl nieko keisto, kad šio visureigio įpėdiniu 1971 m. tapo UAZ-469. Tai – dar šiek tiek didesnis ir sunkesnis visureigis, jau turintis keturias dureles. Jis buvo gaminamas naudojantis GAZ-69 ir UAZ-460 projektais, tačiau buvo daug modernesnis. Šis visureigis pasižymėjo geru pravažumu ir patvarumu. Daug jų pateko ir į civilių gyventojų rankas, buvo eksportuojami į Vokietiją bei Azijos šalis. 2011 metais šiuos visureigius nustota tiekti Rusijos kariuomenei, o civilinė versija buvo patobulinta, pavadinta „UAZ Hunter“ ir yra gaminama iki šiol. Žinoma, tarp Antrojo pasaulinio karo laikų GAZ-67 ir šio UAZ markės automobilio neliko nieko bendro.
GAZ gamykla vis dar gyvuoja. Čia gaminami gana pigūs mikroautobusai, sunkvežimiai, galios agregatai kitų markių transporto priemonėms. UAZ taip pat vis dar veikia, gamina visureigius, keturiais ratais varomus furgonus bei mikroautobusus.
Nei GAZ-64, nei GAZ-67 neužsitarnavo tokio statuso kaip kiti straipsnių serijoje aprašomi visureigiai. Visgi, šiais laikais jie vis tiek yra geidžiami kolekcionierių, daug jų atsidūrė muziejuose ir privačiose kolekcijose, keletas egzempliorių yra ir Lietuvoje. Tačiau negalima paneigti fakto, kad tiek „Jeep“, tiek „Volkswagen Kübelwagen“ automobilių kultūros ir Antrojo pasaulinio karo istorijoje paliko gilesnį pėdsaką.
Kitame straipsnyje susipažinsime su kariniu vabalo broliu „Volkswagen Kübelwagen“.
