Šešių cilindrų variklis per sausą sankabą ir keturių laipsnių mechaninę transmisiją suko tik galinius 300 SL ratus. „Mercedes-Benz 300 SL“ savo laiku buvo greičiausias masinės gamybos automobilis, nes pasiekdavo 263 km/val. greitį. Automobilio priežiūros vadove buvo rašoma, kad įprastos padangos tokiems greičiams nėra tinkamos – tai buvo perspėjimas entuziastingiems savininkams.
Inovatyvi važiuoklė ir būgniniai stabdžiai
„Mercedes-Benz 300 SL“ turi nepriklausomą važiuoklę. Ji buvo paimta iš W186, bet buvo modifikuota ir yra daug sportiškesnė. 300 SL pasižymi stabilumu, tačiau ant nelygios kelio dangos tai gali būti pakankamai sunkiai prognozuojamas automobilis.
Beje, nepaisant to, kad 300 SL buvo labai inovatyvus, jis turi tik būgninius stabdžius – stabdžių diskai diegti tik nuo 1961 metų ir juos gavo tik kabrioletas. Būgniniai stabdžiai buvo paimti iš 300 S automobilio, nes yra pakankamai paprasti, patikimi ir jiems reikia mažiau jėgos. Tiesa, 300 SL turi stabdžių stiprintuvą, kuris naudoja neigiamą įsiurbimo kolektoriaus slėgį.
Beje, įdomus faktas – 300 SL pirkėjai už papildomą kainą galėjo rinktis Rudge kompanijos ratlankius su viena centrine veržle. Tai buvo stilingas pasirinkimas, kuris patiko ir „Mercedes-Benz“ konkurentui „Jaguar“, kuriam tuo metu priklausė „Rudge“ ratlankių kompanija.
Yra manančių, kad „Mercedes-Benz 300 SL“ yra pirmasis tikras superautomobilis pasaulio istorijoje. O kodėl gi ne? „Mercedes-Benz 300 SL“ yra labai greitas, stilingas, retas ir egzotiškas – būtent toks, koks ir turi būti superautomobilis. Viena iš unikalių „Mercedes-Benz 300 SL“ dizaino savybių yra jo aukštyn kylančios durelės.
Kodėl Mercedes-Benz 300 SL turi tokias keistas dureles?
„Mercedes-Benz 300 SL“ turi į viršų atidaromas vadinamas kiro-sparnų (gullwing) dureles. Jų vyriai yra stogo centre, todėl atidarytos durelės kila aukštai virš automobilio. 300 SL savininkai dažnai puikavosi ir lėčiau važinėjo su pakeltomis durelėmis. Tačiau tai nėra tik grynas dizaino elementas – tokia durelių konstrukcija 300 SL kupė buvo reikalinga.
Kaip ir lenktyninis W194, 300 SL turi iš plonų vamzdžių suvirintą rėmą. Ši Rudolfo Uhlenhauto konstrukcija sveria vos 82 kg, yra standi ir tvirta, bet kartu ir gremėzdiška bei sudėtinga. 4,52 metrų ilgio automobilis vis tiek sveria 1500 kg, nes variklis yra labai sunkus. Dėl to vamzdžių voratinklio 300 SL neturi didelės bagažinės – gale telpa tik atsarginis ratas, o salone – keli specialiai pagaminti lagaminai. Dėl tos rėminės kėbulo konstrukcijos 300 SL slenksčiai yra labai aukšti – tai padėjo užtikrinti, kad automobilio bazė būtų kiek įmanoma standesnė, nes tai lenktynėse yra labai svarbu.
Lenktyninis W194 turi visai mažas dureles – atsidarydavo tik šoninis stiklas ir dalis stogo. Sportininkams tai netrukdė, bet keliams skirtas 300 SL privalėjo turėti bent šiek tiek didesnes dureles, pro kurias būtų galima įlipti dėvint skrybėlę ir kostiumą.
Taigi šis automobilis turi į viršų atidaromas dureles, kurios iš kelio patraukia ir dalį stogo, taip padėdamos vairuotojui ir keleiviui peržengti aukštus ir plačius slenksčius. Tie platūs slenksčiai važiuojant netrukdo – jie atlieka ranktūrių vaidmenį. Net ir vairas šiame automobilyje yra nulenkiamas, kad vairuotojui būtų lengviau įlipti.
Beje, dėl tos pačios priežasties vėliau sukurtas „Ford GT40“ irgi turi neįprastas dureles.
1957 metais „Mercedes-Benz“ nutraukė 300 SL kupė gamybą ir pradėjo gaminto roudsterius – tai iš esmės yra tas pats automobilis, tik šiek tiek labiau civilizuotas ir su nuimamu medžiaginiu stogu. Jis jau turi įprastas dureles (nes neturi stogo, prie kurio būtų galima tvirtinti vyrius). Tai buvo įmanoma tik dėl to, kad inžinieriai sužemino automobilio slenksčius, taip šiek tiek palengvindami patekimą į saloną.
300 SL kėbulas buvo pagamintas iš plieno ir aliuminio skardų. Visas dugnas buvo uždengtas metaliniu aptaku, taip pagerinant automobilio aerodinamiką.
Roudsteris ir gamybos pabaiga
Tuo metu „Mercedes-Benz 300 SL“ buvo labai brangus automobilis – jis kainavo 6820 dolerių. Tai – beveik 64 tūkstančiai dolerių šių dienų pinigais. Norintys nesidabrinės spalvos, radijo, odinės apdailos ir kitų priedų turėjo mokėti papildomai. Tai buvo automobilis turtingiems pleibojams.
Pirminiai pardavimai ėjosi neblogai – 1954 metais buvo parduoti 166 tokie automobiliai, 1955 m. pardavimai šoktelėjo iki 856, bet 1956-aisiais nukrito iki 308. „Mercedes-Benz“ pastebėjo, kad pardavimai lėtėja, todėl 1957 metais pristatė roudsterį – 300 SL kabrioletą, kuris yra šiek tiek patogesnis ir leidžia pasidžiaugti vėju plaukuose. Tuo pačiu pristatytas ir lenktyninis 300 SLS. 300 SL roudsterio kaina siekė 11 tūkstančių dolerių (apie 103 tūkstančius šių dienų pinigais).
1957 metais pirkėjus surado 618 roudsterių, tačiau vėliau pardavimai vis lėtėjo. 1963 metais „Mercedes-Benz“ sustabdė 300 SL gamybą ir jį pakeitė modernesniu „W113 Pagoda“ automobiliu, kuris nuo pat pradžių buvo kuriamas keliams, o ne trasoms. Iš viso pagaminta 1400 „Mercedes-Benz 300 SL“ kupė automobilių ir 1858 roudsterių.
2010-2015 metais „Mercedes-Benz“ gamino SLS AMG superautomobilį, sukurtą semiantis įkvėpimo iš 300 SL. 6,2 litrų V8 variklį turintis dizainerio Marko Fetherstono kūrinys taip pat turėjo dvi versijas – kupė ir kabrioletą. Ir galite neabejoti – kupė irgi turi aukštyn kylančias dureles.
