Širdis užkariavo ne vien išvaizda
Nuo 1961 iki 1975 m. gamintas „E-Type“ automobilių gerbėjus pavergė ne tik nepriekaištinga išvaizda, dar ir šiais laikais leidžiančia skinti laurus klasikinių modelių grožio konkursuose, bet ir technologine pažanga bei kitu svarbiu kriterijumi sėkmingam debiutui – konkurencinga kaina.
Lenktynininkas Karolis Raišys sako, kad debiuto metu „E-Type“ buvo pigesnis už tuo laikotarpiu taip pat itin populiarų ir britų automobilių sporte daug pasiekusį modelį „Austin Healey 3000“.
„E-Type“ tuomet kainavo pigiau, nes buvo neįprastas automobilis, nebuvo aišku, kaip jį sutiks. Tačiau jis puikiai atspindėjo 1960-ųjų dvasią ir, iššovęs į priekį lyg raketa, apsikeitė vietomis su „Austin Healey“, – pasakoja K. Raišys.
Istorinių automobilių lenktynėse nuolat dalyvaujantis sportininkas teigia, kad vienu metu „E-Type“ buvo jo mėgstamiausių mašinų sąrašo viršūnėje.
„Negaliu sakyti, kad taip jau nebėra. Man nepaprastai patinka skulptūriška automobilio forma. Tai turbūt visus pirmiausia ir paliečia. Bet gražių automobilių pasaulyje daug, o šio viduje – dar ir labai geras inžinerinis kūrinys. Tokia sąjunga turbūt ir leidžia šiam automobiliui būti tokiam žinomam pasaulyje“, – svarsto K. Raišys.
Pažangūs sprendimai
Greitai ikona tapęs „E-Type“ nuo 0 iki 100 km/val. greičio galėjo įsibėgėti mažiau nei per 7 sekundes ir išvystyti beveik 250 km/val. greitį. Automobilyje buvo įdiegta daugybė tiems laikams itin pažangių naujovių: nuo nepriklausomų priekinės ir galinės pakabų iki diskinių stabdžių su elektra valdomais stiprintuvais ar oro kondicionieriaus.
„E-Type“ sukurtas remiantis ne vienas 24 val. Le Mano lenktynes laimėjusiu „D-Type“ modeliu. Iš pastarojo jis perėmė novatoriškus sprendimus: pavyzdžiui, priekinę važiuoklę ir variklį pritvirtinus prie kėbulo, buvo gerokai sumažintas automobilio svoris ir pagerintos valdymo savybės.
Pirmuosiuose modeliuose buvo įmontuoti 3,8 litro darbinio tūrio 265 AG galios varikliai ir keturių laipsnių mechaninės pavarų dėžės, o kupė ar kabrioleto modelio galia buvo perduodama į galinius ratus. Vėliau „E-Type“ atsirado 4,2 litro varikliai, o vėliausios kartos modeliuose sumontuoti net 5,3 litro V12 motorai, elektriniai vairo stiprintuvai, automatinės pavarų dėžės bei oro kondicionieriai.
Skaičiuojama, kad iš viso nuo konvejerio nuriedėjo apie 67 tūkst. „E-Type“ automobilių. Dėl gilaus įspaudo automobilizmo istorijoje ir impozantiškos išvaizdos šį modelį mėgsta kolekcininkai bei klasikinių automobilių restauravimo specialistai.
Važinėja ir Lietuvoje
Keletas „Jaguar E-Type“ važinėja ir Lietuvos keliais. Tokio gražuolio savininkas Almantas Tumosa pasakoja jį įsigijęs aukcione Kalifornijoje prieš dešimtmetį. Automobilis dvi dešimtis metų stovėjo nenaudojamas po eismo įvykio, tačiau tai jam leido išsaugoti autentiškumą.
„Visos dalys, visi mazgai buvo tikri, tik salonas nuo saulės sutrūkinėjęs, taip pat teko nupirkti naujus autentiškus ratlankius ir įvairių smulkių detalių. Per septynis mėnesius jį restauravau ir galėjau naudotis“, – pasakoja A. Tumosa.
Kruopščios savininko pastangos naujam gyvenimui prikelti legendinį modelį neliko nepastebėtos – 2012-aisiais būtent jo keturratis nugalėjo Lietuvos klasikinių automobilių konkurse.
Vilniečio 1975 m. gamybos „E-Type Series 3“ modelis išsiskiria 12 cilindrų varikliu ir gausybe įrangos, kuri dabar mažai ką stebina, tačiau prieš beveik penkis dešimtmečius buvo inžinerijos viršūnė. „Keturi karbiuratoriai, automatinė trijų pavarų greičių dėžė, vairo stiprintuvas, kondicionierius, EGR vožtuvas – tiems laikams tai buvo kosmosas“, – sako A. Tumosa.
Jo teigimu, kelyje su tokiu motoru atrodo, jog galia niekada nesibaigia, kad ir kokiu greičiu važiuotum. Vienintelis ribojimas – vairuotojo saugumo pojūtis.
Savininkas tikina, kad rasti reikalingų dalių šiam automobiliui nėra sunku, tačiau kai kurios jau negaminamos, tad tenka ieškoti naudotų. Bet apie 70 proc. detalių galima nusipirkti – Nyderlanduose ar Didžiojoje Britanijoje yra jas tebetiekiančių įmonių.
„Aš jo apie dešimt metų ieškojau, bet atsivežus automobilio būklė visiškai nepradžiugino. Apsisprendžiau remontuoti. Sakiau, jeigu nevažiuos, pasistatysiu namuose. Daugybė šimtus tūkstančių eurų kainuojančių automobilių savo gyvenimą vis tiek pabaigs šiukšlyne, nes neturi jokios istorijos. Be jos net pats prašmatniausias automobilis vieną dieną bus nieko vertas“, – šypsosi A. Tumosa.
2014-aisiais brangiausiai parduotas serijinės gamybos „E-Type Series 1“ su 4,2 litro varikliu, originaliais dažais bei interjeru, nuvažiavęs tik 80 tūkst. mylių (apie 128 tūkst. kilometrų), jo naujojo savininko piniginę paplonino 467 tūkst. JAV doleriais. Tais pačiais metais už 528 tūkst. JAV dolerių parduotas kiek modifikuotas modelis.
Niujorko modernaus meno muziejus 1996 m. pažymėjo „E-Type“ dizaino reikšmę istorijai ir įtraukė šį modelį į nuolatinę ekspoziciją. Taip jis tapo vos šeštuoju tokį pripažinimą pelniusiu automobiliu.
Įpėdinis – „F-Type“
Šiandien jo įpėdiniu laikomas „Jaguar F-Type“ tęsia pirmtako filosofiją tiek inžineriniu, tiek kultūriniu požiūriu. Abu automobiliai apibrėžia savo kartą – štai 1960-ieji buvo roko žvaigždžių, supermodelių, pramogų ir muzikos atstovų aukso amžius ir jame „E-Type“ jautėsi puikiai.
„Šio modelio paveldą perėmė ir „F-Type“, nes būtų kvaila nepasinaudoti tokia patirtimi. Automobilio forma puiki ir aerodinamikos požiūriu, kas svarbu važiuojant sportiškai, ir kartu labai traukia akį, kuria išsiskiriantį ir iš karto atpažįstamą siluetą“, – aiškina K. Raišys.
„F-Type“ dizainą kūręs žinomas srities specialistas Ianas Callumas nė neslėpė, kad nuo pirmųjų koncepcinių versijų buvo siekiama atkurti praėjusio šimtmečio šeštojo ir septintojo dešimtmečių automobilių stilių. Žinoma, po aliuminio kėbulu sumontuotos šių laikų pasaulį atspindinčios technologijos, leidžiančios gyventi pažangiai ir greitu ritmu.
Galingiausioje „F-Type SVR“ versijoje sumontuotas 5 litrų V8 variklis išvysto 575 AG galią ir 700 Nm sukimo momentą, o įsibėgėti nuo 0 iki 100 km/val. įmanoma per 3,5 sek.
K. Raišio teigimu, jau tas faktas, jog automobilis gražus ir techniškai geras, automatiškai neleidžia jam pasenti ir užprogramuoja vertės kilimą. Kaip ir dalyvavimas sporte – pavyzdžiui, dabar „E-Type“ neapsakomai geidžiamas modelis klasikinių automobilių varžybose.
„Svarbu ir tai, kad savo kategorijoje, tarp pagamintų 1961-aisiais, „E-Type“ buvo išskirtinai didelių galimybių automobilis, todėl natūralu, jog besivaržantys su jais ir dabar įgyja pranašumą“, – pastebi lenktynininkas.
