„Toyota“ per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu nuobodžiausių automobilių gamintojų. Jie tai žino. Siekiant pakeisti tokią nuomonę, buvo pristatytas GT86 projektas, tačiau nelabai pavyko. Nors automobilis gavosi puikus, 200 AG šiame moderniame autopasaulyje „Toyotą“ nugramzdino dar giliau – link beviltiškai nuobodžių gamintojų. Panašu, kad japonai nori atsikratyti tos etiketės ir viską pakeisti su „Toyota Supra“ projektu.
Išvaizda
„Toyota Supra“ išsiskiria iš kitų kamštyje stovinčių automobilių. Maža, plati, agresyvių formų, vietomis pūsta ir apvali, kitur kampuota ir aštri. Sunku šiais laikais sukurti dar nematytą automobilį, bet „Supra“ rado savo nišą. Man labai patinka, kad ji truputį primena savo legendinį pirmtaką iš „Need for Speed“ ar „Fast & Furious“. Neapsimeskite, kad matydavote „Supras“ gatvėse.
Salonas
Taip taip, tas, kuris yra sėdėjęs moderniame BMW, galės pasijausti tikru autombilių ekspertu ir išdidžiai tėkšti faktą „Čia viskas kaip BMW“. Radijo mygtukai, junglumo valdymas, pavarų perjungimo svirtis ir vairo valdymas tikrai pasiskolinti iš Bavarijos gamintojo. Ir ką? Tai blogai?
Mes turime tokių užkietėjusių „Toyota“ fanų („purists“), kurie nusivils neradę „Toyotiško japoniško“ šrifto ant radijo stoties mygtuko? Nemanau, kad tokių yra, nes paskutinė „Supra“ buvo pagaminta 2002 metais. Tie „Suprų“ fanai jau seniai važinėja su „Land Cruiser‘iais“.
„BMW Infotainment“ yra vienas geriausių rinkoje – tuo klausimu sutaria dauguma automobilių vertintojų. „Supra“ dabar turi būtent tokį valdymą – super.
Sėdynės su geru šoniniu palaikymu, atmintimi. Iš esmės patogios, tačiau iki pilnos laimės man pritrūko reguliuojamos ilgesnės apatinės sėdynės dalies – aukštesni žmonės padėkotų.
Yra patogi vieta telefonui padėti, su belaidžiu krovimu – super.
Salonas pagamintas iš aukštos kokybės medžiagų, bendras jausmas tikrai neprasilenkia su automobilio kaina (50-56 tūkst. Eur.).
Sėdėsena
„Toyota Supra“ yra žmonėms iki 185 cm ūgio. Man su 180 cm – idealu. Pabandžiau atsisėsti aukščiau – kenčia matomumas. Salonas nėra erdvus – didesnis žmogus jausis šiek tiek prislėgtas.
Vairas prisitraukia labai arti, yra daug reguliavimo galimybių ir tai yra būtinas kriterijus sportiniame automobilyje. Viduje jautiesi kaip lenktyninio automobilio „cockpit‘e“. Visi lenktynių entuziastai, su kuriais apžiūrinėjome šį modelį, tai įvertino teigiamai. Prisijungiu prie jų.
Variklis
Tas pats BMW „egzpertas“, kuris kritikavo mygtukus salone, galės ir čia pasireikšti – juk jis perskaitė Wikipedijoje faktą, kad „Toyota Supra“ variklis yra pasiskolintas iš BMW. B58 straight-six motoras puikiai atitinka senosios „Supra“ idėją: galingas, patikimas, paprastai tiuninguojamas agregatas. Jau dabar aišku, kad šis motoras nesunkiai gali pakelti 1000 AG. 3,0 litrų motoras generuoja 335 AG. Mano nuomone, jų tikrai pakanka jūsų vairavimo įgūdžiams patikrinti
Tačiau aš siūlau į „Toyota Supra“ žiūrėti kaip į project car, būtent tokio požiūrio yra jos tikslinis klientas. 335 AG yra pirmas lygis, pirmiems keliems mėnesiams, kol apvažiuosi draugus ir seniai nematytus pažįstamus, pakviesi kavos merginą, kuri vis tiek nežino kiek arklių tavo „toj sportinėj mašinoj“.
Būtina visiems parodyti standartinę savo mašinos versiją, nes tik tokiu atveju, po kelių mėnesių vėl susitikus jie įvertins tavo tiuningo pastangas arba tiesiog išleistus eurus. Su variklio mapping‘u ir Stage 1 išmetimo sistema už 1500 JAV dolerių ši mašina nesunkiai pagreitės iki 400+ AG. Stage 2 išmetimo sistema už 2500 JAV dolerių ir „Supra“ jau 540 AG diapazone. How fun is this?
Dabar atsakykite sau, ar tikrai norėtumėte, kad „Toyota“ būtų sukūrusi dar niekam negirdėtą nematytą inline 6 motorą, kuriam nei atsarginių, nei tiuninginių detalių nėra, kurio kaštai būtų tokie dideli, kad kiekvienas automobilis drąsiai kainuotų 10-20 tūkst. brangiau nei dabar?
Motoras galingas ir gyvas, su dideliu sukimo momentu visame diapazone. Jaučiasi didelis neatskleistas jo potencialas, nes net ir numynus greičio pedalą iki dugno, mašina greitėja, atrodo, be didelių pastangų.
Transmisija
Nepriekaištinga. ZF greičių dėžė (netikėta, bet ta pati kaip BMW) veikia idealiai. 8 pavaros leis ramiai važiuojant aplinkkeliu netrukdomai klausytis muzikos, kol motoras miegos ties 1600 RPM.
Galinis diferencialas
Jaučiasi, kad jis šiek tiek blokuotas. Keliant galią reikėtų didinti įveržimą. Standartiniam nustatymui pilnai pakanka. Mašina lengvai kontroliuojama.
Pakaba
Labai geras balansas tarp standžios ir komfortiškos važiuoklės. Aš esu iš tų niurzgalių, kurie skundžiasi per kietais automobiliais, tačiau pyksta, jei mašina linguoja ir nesuka į posūkį.
Šiuo atveju „Supra“ nė karto nesuerzino manęs dėl kietumo, o ant kelio stovi puikiai. Aš įtariu, kad ji apauta runflat padangomis, o jos pačios iš savęs yra labai kietos. Pakeitus padangas, važiavimas gali tapti dar malonesnis. Ne „Škoda“, bet tikrai tinka ir į darbą, ir į sodą.
Trūkumai
Bagažinė. Ne, neturiu omeny, kad trūksta bagažinės, ji yra. Nedidelė, mažoka, bet ji čia. Problema ta, kad ji sujungta kartu su salonu. Labai, labai keistas sprendimas. Iš esmės, išeinant iš namų jums reikia priimti sprendimą – arba imi visus daiktus, arba neimi nieko. Jeigu sugalvojai įsimesti tik kelis dalykus – padarei didelę klaidą, nes visą dieną girdėsi savo daiktus, čiuožinėjančius pirmyn-atgal, besidaužančius tai į vieną, tai į kitą šoną, atrodo prašantys į priekį pas tave į saloną.
Matyt bagažinė turi būti tuščia arba prikišta pilnai, nes vienam daiktui čia net nėra tinklelio, kuris jį prispaustų. Gal atrodo smulkmena, bet toks menkniekis stipriai gadina vairavimo malonumą. Atrodo, esu baudžiamas kaskart griežčiau pasukęs vairą ar paspaudęs pedalą.
Norėdamas atidaryti bagažinę, irgi turi kelis pasirinkimus: galima išsiteplioti pirštus apčiupinėjant visus įtartinus iškilimus ir ertmes, kur galėtų būti bagažinės atidarymo rankenėlė. Kaip pabėgimų kambary spaudinėji viską ir spaudi stipriai, nes gal tai mygtukas?
Rankenos vis tiek neradęs, gali pradėt ieškot raktelio. Kadangi mašina turi Comfort access funkciją, t.y., ji atsirakina/užsirakina pati, užsiveda be raktelio, tu tikrai nežinai kur tas nelemtas raktelis – kišenėj, kuprinėj, salone… Pasidedi daiktus, kuriuos planavai kraut į bagažinę, ir pradedi savo kišenių reviziją. Trečias pasirinkimas – mygtukas salone. Pirmą kartą gal įdomu, bet antrą dieną jauduliuko jau nebejaučiu. Galėtų būti paprasčiau.
Saugumo sistemos
Matomumas, sėdint viduje nėra puikus, todėl čia yra „blind spot assistant“, parktronic‘ai su kameromis, ženklų atpažinimas su ant stiklo projektuojamu ekranu, kuris naktį man buvo perdaug ryškus. Atstumo palaikymas ir įspėjimas priartėjus, line assistant (vairo vibravimas kertant linijas) ir net šioks toks asistavimas laikant mašiną tarp linijų. Man tos sistemos nepatiko, aš išjungiau viską ką galėjau, pasilikęs tik traukos kontrolę, nes nenoriu įlėkt į jokią stotelę. Beje, ši sistema veikia puikiai, turi du nustatymus: ribotą greitam važiavimui ir visai laisvą DSC OFF – tikriausiai daryti burnout‘ams ir kitoms smagioms nesąmonėms.
Verta paminėti LED lempas su automatiniu ilgųjų šviesų perjungimu. Jos veikia matricos principu. Priešprieša važiuojantis automobilis „iškerpamas“ iš tavo šviesos lauko. Kiti eismo dalyviai neapakinami, tačiau tuo pat metu lieka stipriai apšviesti kelkraščiai. Ši technologija nėra nauja, tačiau saugumui tai didelis pliusas.
„Launch control“ funkcija
Keletą kartų skydelyje buvo sušmėžavęs šis užrašas, bet sustartuoti man nepavyko vis tiek. Kodėl? Kodėl tai turi būti sudėtinga? Startas turi būti „as simple as it gets“ – paspaudi stabdį iki dugno, numini gazą, atleidi stabdį ir GO. Taip kaip „Porsche“ – startas turi pavykti kiekvieną kartą, 100/100. O dabar…
Jeigu sustoju sankryžoje, noriu greitai pajudėti iš vietos ir padaryti merginai įspūdį savo gazo spaudimo sugebėjimais – ar atrodys kietai, jeigu aš pradėsiu spaudinėti mygtukus, derinti SPORT režimą su tam tikru traukos kontrolės režimu, tada bandyti tą mygtukų ir pedalų kombinaciją, kol galų gale pajudu taip kaip visada – su vienu prasisukančiu ratu.
Keleiviui lieka klausimas, gal aš bandžiau padaryti įspūdį tais skubiais neurotiškais mygtukų spaudaliojimais? Launch control turėtų būti standartinė funkcija, o ne kažkoks „cheat kodas“, kurį turėčiau treniruotis vienas naktimis.
Valdomumas
Aukščiausias lygis. Tikrai, tai viena geriausiai valdomų standartinių mašinų. Priekiniai ratai turi tiek sukibimo, kad norint juos „nuplėšti“ reikėtų padaryti daug neteisingų dalykų – pergreit įvažiuoti į posūkį, labai agresyviai sukti vairą ir galų gale dar „kalti per stabdžius“. Kažkur skaičiau, kad „Supra“ turi 50/50 balansą tarp priekio ir galo. Tai tikrai jaučiasi. Atvažiavus prieš posūkį nereikia papildomai įkvėpti oro ir pasiruošti – tiesiog suk, viskas pavyks. O jeigu suksi neteisingai ir sekundės daliai atplyš galas, įsijungs traction control ir pastatys tave į vietą. Jei taip nutinka 2 kartus iš eilės, metas statyti automobilį prie „Simuliatorių akademijos“ ir eiti dar pasitreniruoti, nes čia tikrai ne mašinos problema.
Pagalvojau, kad „Toyota Supra“ yra paprastesnė, žemiška „Porsche Carrera GT3“ versija. Galima sėst su draugu į „Supra“, visiškai komfortiškai klausantis muzikos nuvažiuoti iki Nurburgringo trasos, pasukti ratų ir grįžti atgal. Važiuojant su „Supra“ vis kyla mintis – kur yra artimiausia trasa? Gatvėje jai per lengva.
Išvada
„Toyota“ mums davė tai, ko norėjome daug metų – „kažką įdomesnio“. Tai mašina, sukurta pagal originalią „Supra“ filosofiją – ji greita, įperkama, tiuninguojama iki fantazijos ribų, išskirtinai atrodanti. Kiek „Suprų“ matydavote Vilniuje 1995-1996 metais. Nedaug, ar ne? Manau taip liks ir dabar.
Ją velniškai sunku gauti, artimiausias pristatymo laikas užsakius šiandien – kažkada 2021-aisiais. „Supras“ matysite retai, bet aš esu tikras, ją išvydus tai bus ir vėl ugnimi alsuojantis mažas monstras, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudantis palikdamas dvi juodas svylančių padangų vėžes, gumos kvapą ir wow įspūdį tavo galvoje.
Apie Dominyką Butvilą
Dominykas Butvilas, 2012 ir 2013 metais iškovojęs Lietuvos ralio čempiono titulus, 2014 metais tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos istorijoje lenktynininku pasirašiusiu sutartį su profesionalia užsienio komanda.
D.Butvilas kartu su „Subaru Poland Rally Team“ 2014 metais iškovojo Lenkijos vicečempiono titulą, o 2015 metais pirmą kartą startavo Europos ralio čempionate, kuriame ERC2 klasėje užėmė 3-ąją čempionato vietą ir 7-ąją vietą bendroje ERC įskaitoje. 2017 metų sezoną D.Butvilas lenktyniavo „Škoda Fabia R5“ automobiliu „Auto Partner Rally Team“ komandoje ir bendroje Lenkijos ralio čempionato įskaitoje užėmė 5-ąją vietą ir 4-ąją vietą savo klasėje.
