Lentelių su žaliomis rodyklėmis sukeltos bangos: kas lėmė sumaištį, kodėl jos grįžo ir ar kada išnyks iš kelių

Prieš metus Lietuvoje pradėta iš dalies grąžinti „panaikintas“ lenteles su žaliomis rodyklėmis. Ši tema 2020 m. tikriausiai buvo viena labiausiai aptarinėjamų transporto srityje Lietuvoje. Nors dar 2014 m. buvo skelbta, kad lentelės su žaliomis rodyklėmis turės „išsiskirti“ su šviesoforais, tačiau kuomet ta akimirka atėjo, eismo organizavimo specialistai staiga suprato, kad šis procesas nėra toks paprastas.
Į Vilniaus sankryžas grąžinamos lentelės su žaliomis rodyklėmis
Į Vilniaus sankryžas grąžinamos lentelės su žaliomis rodyklėmis / Sauliaus Žiūros nuotr.

Būtų pernelyg paprasta pasakyti, kad lentelių su žaliomis rodyklėmis procesai vieniems kėlė pasipiktinimą, o kitiems džiaugsmą. Staiga, regis, lygioje vietoje kilo nemažai klausimų: kaip dabar reikės važiuoti, kaip keisis transporto srautai? O, sugrąžinus dalį lentelių, padėtis tapo dar sudėtingesnė, nes padaugėjo šviesoforų signalų su pažymėtomis konkrečiomis kryptimis, kuriomis leidžiama/draudžiama judėti: nemažai daliai vairuotojų reikėjo pasikartoti kelių eismo taisykles, kad per sankryžas važiuotų teisingai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Akibrokštas: Vilniuje grąžinant vieną lentelę su žalia rodykle, ją užstojo stulpas

Taigi apie viską nuo pradžių. Kas, kodėl ir kaip nusprendė, kad lentelių su žaliomis rodyklėmis šalies keliuose turi nebelikti? Ir kodėl jos visgi buvo grąžintos?

Suprasti akimirksniu

  • Naikinti lenteles su žaliomis rodyklėmis Susisiekimo ministerija siūlė dar 2014 m. Jos turėjo būti panaikintos iki 2019 m. lapkričio 1 d. Tačiau prieš metus dalis lentelių sugrąžinta.
  • Transporto kompetencijų agentūra praėjusiais metais sulaukė 267 prašymų grąžinti žaliąsias rodykles. Tačiau iš jų buvo tik 107 lentelės suderintos, o 160 lentelių liko nesuderintų.
  • Daugiausia prašymų, 61 proc., TKA sulaukė iš didžiausių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Lemtingas tyrimas, nulėmęs lentelių su rodyklėmis likimą

Naikinti žaliąsias rodykles Susisiekimo ministerija pasiūlė dar 2014-aisiais, remdamasi Kaune kelerius metus vykdytu tyrimu. Jis, pasak ministerijos, parodė, kad sankryžose, kuriose įrengtos lentelės su žaliomis rodyklėmis, kyla daugiau avarijų, per kurias žūva ar sužalojami žmonės.

Pagal Kelių šviesoforų įrengimo taisykles įrengti naujas tokias lenteles buvo draudžiama jau nuo 2019 metų lapkričio 1 d. Nors bėgant paskutinėms 2019-ųjų metų dienoms atrodė, kad šiam sprendimui panaikinti lenteles nebuvo pasiruošta, darbai buvo prasidėję dar 2014 metais.

Sauliaus Žiūros nuotr./Į Vilniaus sankryžas grąžinamos lentelės su žaliomis rodyklėmis
Sauliaus Žiūros nuotr./Į Vilniaus sankryžas grąžinamos lentelės su žaliomis rodyklėmis

Priminsime, kad žaliosios rodyklės leidžia automobiliams sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai sustojus prie sankryžos ir įsitikinus, kad tai netrukdo pėsčiųjų, kitų transporto priemonių eismui ir saugumui.

Abejonių sukėlęs argumentas – ES direktyvos

Tiesa, dažniausias argumentas, kuriuo buvo siekiama paaiškinti, kodėl reiks atsisveikinti su šiomis lentelėmis – ES direktyva.

2014 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ dokumente, kurio pagrindu buvo keičiamos Kelių eismo taisyklės (KET), minimos ir ES direktyvos. Tačiau jose nebuvo kalbama apie lenteles su žalia rodykle.

Minimose direktyvose kalbama apie keleivių saugumą ir diržų naudojimą, kėdučių vaikams saugumą. Todėl galima matyti, kad Lietuvos Vyriausybės priimtas nutarimas buvo papildytas dar vienu punktu, tačiau ne iš tų pačių ES reikalavimų.

ES direktyvomis remtasi, tačiau, panašu, ne sprendžiant lentelių su žaliomis rodyklėmis klausimą.

Pasiteiravus tuo metu Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo pareigas ėjusio Vidmanto Pumpučio, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerija niekada neinformavo visuomenės, kad lentelių su žalia rodykle atsisakoma dėl ES direktyvos.

„Susisiekimo ministerija remiasi Europos Sąjungos valstybių narių gerąja patirtimi. Viešojoje erdvėje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad atsisakoma senojo eismo organizavimo būdo – lentelių su žalia rodykle – vadovaujantis ES direktyva“, – 15min anksčiau teigė V.Pumputis.

Apie kokį tyrimą kalbama?

Tyrimas, kuriuo remiantis norėta atsisakyti lentelių su žaliomis rodyklėmis, buvo paskelbtas 2014 metais Kelių ir transporto tyrimų instituto. Vadinosi jis „Šviesoforo lentelių su žalia rodykle poveikis eismo dalyvių elgsenai ir saugumui“, o tų pačių metų pabaigoje Kelių eismo taisyklėse atlikti pakeitimai, kuriuose numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. KET 76 punktas, kuriuo vadovaujamasi važiuojant per sankryžą, kurioje yra lentelė su žalia rodykle, pripažįstamas netekusiu galios.

Tyrime nagrinėjamos 24 sankryžos Vilniuje ir Kaune.

Autorių teigiama, kad, kol nebuvo patvirtintos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, lentelės su žalia rodykle Lietuvoje buvo įrengiamos beveik visose šviesoforais reguliuojamose sankryžose. Kaip neigiamas aspektas įvardijama ir tai, kad lentelės su žalia rodykle sankryžoje dažnais atvejais darė spaudimą kitiems eismo dalyviams ir lemdavo neadekvačius vairuotojų veiksmus.

Taip pat teigiama, kad tokiose sankryžose trukdoma apsaugotam kairiajam posūkiui. Be to, sankryžose, kuriose įrengta šviesoforų lentelė su žalia rodykle, stebimas pagal leidžiamą signalą judančio eismo blokavimas. Taip pat ir gatvių ruožuose, kurių sankryžose įrengtos šviesoforo lentelės su žalia rodykle, trukdoma „žaliajai bangai“ ir kliudoma avarinio režimo eismui. Tyrimo išvadose akcentuojami ir pastebimi chaotiško eismo pavyzdžiai.

Minimas ir toks atvejis, kad įrengtų lentelių su žalia rodykle įtaka eismo pralaidumui ir ekologijai būna neigiama. Tiesa, tokie duomenys nėra oficialiai kaupiami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis