Vėliau sostinėje atsirado dar 14 tokių stotelių, o 2014 m. liepą prie Operos teatro atidaryta pirmoji „greitojo įkrovimo“ (didelės galios) stotelė.
Per penkerius metus elektromobilių įkrovimo stotelių tankis Lietuvoje augo gana pastebimai. Prie to prisidėjo ir savivaldybės, ir Susisiekimo, Energetikos bei Aplinkos ministerijos, ir privatus verslas.
25 elektromobilių įkrovimo stotelės valstybinės reikšmės keliuose
Jonas Damidavičius, Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas, pastebi, kad šiuo metu esama elektromobilių stotelių infrastruktūra suteikia galimybę elektromobiliais judėti ne tik miestuose, bet ir tarp jų – šalia valstybinės reikšmės kelių įrengtos 25 didelės galios viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės.
Ši infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus Europos Sąjungos standartus ir sudarant galimybę įkrauti visų tipų elektromobilius (trijų tipų prieigos – AC, DC (Combo2) ir DC (CHAdeMO).
Infrastruktūra kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus Europos Sąjungos standartus.
Informacinėje sistemoje eismoinfo.lt teikiama informacija apie šių elektromobilių įkrovimo prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku.
J.Damidavičiaus nuomone, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje dar labai trūksta ir kitų paskatų rinktis elektra varomą transportą. Kaip viena iš priemonių galėtų būti mokesčiai taršioms, vidaus degimo varikliais varomoms transporto priemonėms, kurie elektromobilių įsigijimo kainą padarytų patrauklesnę, leistų sukurti fondą, iš kurio būtų galima finansuoti ekologiško susisiekimo sprendimus.
Dar viena priemonė, kuri turėtų nemažą įtaką skatinant rinktis ekologišką transportą miestuose – apribojimai įprastais degalais varomoms transporto priemonėms patekti į miestų žaliąsias zonas – centrus ar kitas nustatytas teritorijas. Panašiai kaip elektromobilių sostinėje Osle ir kituose didžiuosiuose Europos miestuose.
Susisiekimo ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė įvertino elektromobilių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros galimybes ir priemones bei parengė Ilgalaikio elektromobilių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtros plano projektą. Šiame plano projekte preliminariai yra numatyta, kad 2030 m. elektromobiliai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų per metus registruojamų ir perregistruojamų M1 klasės ir 100 proc. N1 klasės transporto priemonių Lietuvoje.
Išdygs įkrovos stotelių tinklas šalia transporto arterijų
Pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti iš viso planuoja 17 Lietuvos savivaldybių. Prieigas planuojama įrengti iki 2020 m. pabaigos.
Pavyzdžiui, Vilniuje,įgyvendinant darnaus judumo mieste planą, netoli magistralinių kelių planuojama įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles. Šiam tikslui Vilniaus miesto savivaldybei skirta 231,3 tūkst. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.
Planuojama, kad iki 2020 m. kovo mėn. sostinėje ES fondų lėšomis bus įrengtos greito įkrovimo stotelės šiose vietose: Gariūnų g. 70, Molėtų pl. 8, Liepkalnio g. 116, Saulėtekio al. 5 ir Pilaitės pr. 31.
Šiomis stotelėmis penkerius metus bus galima naudotis nemokamai. Vienu metu bus galima krauti du elektromobilius: DC (nuolatine srove) 50 kW galingumu ir tuo pačiu metu kita jungtimi AC (kintama srove) nuo 3,7 kW.
Kastytis Lubys, Vilniaus miesto Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas, 15min paaiškino sostinės valdžios strategiją. Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės ekologiško transporto skatinimo strategiją iki 2030 metų ir gerinant darnaus judumo sąlygas bus siekiama, kad elektromobiliai ir kitos išorine sąsaja įkraunamos hibridinės transporto priemonės (kištukiniai ir prailgintos kelionės hibridai) sudarytų apie 12 proc. (apie 30 tūkst.) lengvųjų transporto priemonių parko.
O artimoje ateityje, 2020 m., šios transporto priemonės Vilniuje turėtų sudaryti 5 proc. visų per metus mieste registruojamų naujų automobilių. Taip pat užsibrėžta, kad 2020–2030 m. ekologiškos asmeninės transporto priemonės, kištukiniai ir prailgintos kelionės hibridai – 20–30 proc. visų per metus mieste registruojamų naujų automobilių.
Sostinės savivaldybė nori užtikrinti galimybę įkrauti ekologiškas asmenines transporto priemones miesto teritorijoje – 1 įkrovimo prieiga 10-čiai elektrinių transporto priemonių.
Miesto teritorijoje – 1 įkrovimo prieiga 10-čiai elektrinių transporto priemonių.
Atsižvelgiant į kitų Europos miestų, taip pat ir Oslo, gerąją patirtį, Vilniaus mieste grynųjų elektromobilių vairuotojams suteikta teisė nemokamai statyti automobilius visose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiose mokamose parkavimo vietose, elektromobiliams taip pat leidžiama važiuoti specialiu elektromobilio ženklu pažymėtomis viešojo transporto juostomis.
Kur dabar galima įkrauti elektromobilį
Šiuo metu be didelio vargo bet kuriuo elektromobiliu galima nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą ar Nidą – įkrovos stotelių tankis automagistralėje pakankamas.
O jei pažvelgtume į didžiausią Lietuvos miestą Vilnių, čia šiuo metu veikia apie 130 elektromobilių krovos vietų. 86 elektromobilių įkrovimo vietos priklauso SPARK, ir jose kraunasi tik šiai automobilių dalijimosi paslaugai priklausantys automobiliai.
Kitos elektromobilių krovos vietos yra viešos, jų adresus galima rasti interneto svetainėse Įkrovimo stotelės, Elektrodegalinės taip pat https://www.plugshare.com/
Svetainėse aprašytos įkrovimo sąlygos, pavyzdžiui, į savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įkrovos vietas požeminėse aikštelėse Gedimino 9A ir Tilto g., įvažiavimas mokamas, bet elektromobilio įkrovimas nemokamas. Elektromobilių įkrovimo vietų, kur elektromobilių įkrovimas yra nemokamas, o mokama tik už stovėjimą, yra daugiau nei dešimt. Dalyje elektromobilių įkrovimo vietų nemokamas įkrovimas tik tam tikrą laiką (iki 2 val.), o po to taikomas parkavimo mokestis.
Elektromobilių įkrovimo vietos Vilniuje, kuriose leidžiama įkrauti elektromobilį neribotai ir nemokamai:
- Verkių g. 29, automobilių stovėjimo aikštelėje;
- A. Goštauto g. 40A, stovėjimo aikštelėje priešais verslo centrą;
- S. Nėries g. 16, prekybos centro „Lidl“ aikštelė, Ukmergės g. pusėje;
- Geležinio Vilko g. 6A, prie ERGO Lietuva;
- S. Nėries gatvė 45, prie Fabijoniškių baseino.
Dalyje elektromobilių įkrovimo vietų nemokamas krovimas galimas tik su RFID kortele ir tik nustatytomis valandomis.
Savivaldybės iniciatyva
Sostinės savivaldybės iniciatyva Vilniuje numatoma privačių investuotojų lėšomis įrengti 59 vidutinės galios, ne mažiau kaip 22 kW, elektromobilių įkrovimo stoteles.
Šių metų sausį su konkurso nugalėtoju buvo pasirašyta sutartis. Planuojama, kad šios elektromobilių įkrovimo prieigos bus įrengtos iki 2020 m.
100 vidutinės galios įkrovos stotelių
Energetikos ministerija paskelbė, kad, įgyvendinant taikos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“, bendrovė neatlygintinai perduos 100 elektromobilių įkrovimo stotelių.
Numatyta, kad per 6 mėnesius Labdaros ir paramos įstatymo numatyta tvarka 100 elektromobilių įkrovimo stotelių bus perduotos Transporto kompetencijų agentūrai.
Viešo konkurso būdu bus atrinktas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo operatorius, kuris, konsultuodamasis su savivaldybėmis, spręs dėl naujų stotelių įrengimo vietų miestuose. Stotelės turės būti viešos ir jomis netrukdomai galės pasinaudoti visi norintys. Stotelių galia bus 22 kW.
Privati iniciatyva
Valstybiniu ir savivaldos lygiu įrengus pirminę elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą susisiekimui elektromobiliais miestuose ir tarp jų užtikrinti, tolimesnę šios infrastruktūros plėtrą planuojama perduoti privačiai iniciatyvai. Kita vertus, jau dabar įkrovimo stoteles turi visos didžiosios automobilių pardavimo atstovybės: „Jaguar“, „Nissan“, „Audi“, „Volkswagen“, „Renault“ ir kt.
Daugelis elektromobilių vairuotojų per keletą metų įprato baterijas įkrauti prie prekybos centrų – „Lidl“ ir „Akropolio“.
„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta primena, kad šiuo metu automobilių įkrovos stotelės yra įrengtos prie trijų „Lidl“ parduotuvių – Vilniuje (Salomėjos Nėries g. 16), Kaune (Savanorių pr. 315) bei Šiauliuose (Tilžės g. 217).
Automobilių įkrovimo stotelių įrengimas buvo pasirinktas siekiant pasiūlyti savo pirkėjams galimybę įkrauti elektromobilius apsipirkimo metu ir taip mažinti anglies dioksido emisiją miestuose, taip pat skatinti ekologiškų transporto priemonių plėtrą. Būtent todėl prie šių parduotuvių, prie kurių veikia įkrovimo stotelės, yra įrengtos ir elektrinių dviračių įkrovimo stotelės. Šią paslaugą numatoma ir toliau teikti nemokamai.
Bendrovės „Akropolis group“ Komunikacijos vadovas Dominykas Mertinas priminė, kad Vilniuje ir Klaipėdoje prie „Akropolių“ šiuo metu veikia po 2 įprastos galios įkrovimo stoteles, kuriose vienu metu gali krautis 4 elektromobiliai. Vilniuje veikiančias elektromobilių įkrovimo stoteles valdo įmonė „Elektros tiekimas“, todėl įkrovimo kainos čia yra tokios pačios, kaip ir kitose „Elektros tiekimo“ stotelėse. Šiuo metu ši kaina yra 0,25 Eur už 1 kWh. Anksčiau šią paslaugą nemokamai teikė kita įmonė, bet ji buvo reorganizuota, o įranga išmontuota ir išvežta.
Klaipėdoje „City Charge 2V“ įkrovimo stoteles valdo „Akropolis“, ir įkrovimas čia yra nemokamas.
Tačiau įmonė jau planuoja stotelių plėtrą: Vilniuje vietoj įprastos galios įkrovimo stotelių planuojama įrengti didelės galios įkrovimo stoteles, kuriose įkrauti elektromobilį truktų apie pusvalandį – panašiai tiek, kiek ir greitas apsipirkimas.
Klaipėdoje elektromobilių įkrovimo stotelės buvo įrengtos pernai, jų užtenka aptarnauti lankytojus, tad papildomos investicijos nėra suplanuotos.
„Šiauliuose situaciją vertinsime pagal gyventojų poreikį – kol kas tokio nematome, tačiau elektromobiliams populiarėjant, be abejo, įkrovimo stoteles įrengsime ir ten“, – komentavo Dominykas Mertinas.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.