LRT.lt pasidomėjo, kokie tikslai iškelti mūsų šaliai, kaip toli nuo jų esame ir ar Lietuva švari šalis, ar ne. Nors Lietuva planą žadėjo patvirtinti dar iki praėjusių metų galo, tai nebuvo padaryta, todėl dabar pavojingai balansuojame ties šimtamiljonine bauda.
Šis planas paliestų daugelį Lietuvos gyventojų, nes jį patvirtinus šalyje gali būti įsvestas taršių automobilių mokestis.
Plano rengimas patikėtas privačiai įmonei
Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, plano projektas parengtas siekiant įgyvendinti ES direktyvą, kuri nustato valstybėms narėms prievolę parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas, siekiant iki 2020-ųjų ir iki 2030-ųjų apriboti teršalų metinius išmetamus į aplinkos orą kiekius.
Pagal Direktyvos reikalavimus valstybėse narėse parengti ir priimti tokie teisės aktai turi būti pateikti Europos Komisijai 2019-ųjų I-ąjį ketvirtį, todėl laiko liko nedaug.
Pažymėtina, kad šį planą parengė ne pati Aplinkos ministerija, bet viešojo konkurso metu mažiausią kainą pasiūliusi įmonė UAB „Smart Continent LT“.
Žurnalistai pasiteiravo planą parengusios įmonės vadovo Andriejaus Jeržinskio, kaip buvo rengiamas šis planas.
„Rengiant priemonių planą, buvo fokusuotos teminės diskusijos, kuriose dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos, ir verslo atstovai. Tačiau šis bendravimas buvo labiau metodinis ir jie nebuvo mūsų ekspertai“, – pasakojo A. Jeržinskis.
Lietuvą galima priskirti prie švaresnių valstybių
Nors važinėjame vienais seniausių automobilių Europoje, kurių dauguma varomi dyzelinu, Lietuvoje oro užterštumas nėra pasiekęs kritinę ribą.
„Nuo 2002-ųjų vykdomas Lietuvos oro kokybės stebėjimas. Pagal gautus duomenis Lietuvą galima priskirti prie švaresnių valstybių. Yra šalių, kurios švaresnės, pavyzdžiui, kai kuriais atvejais Skandinavijos valstybės arba Airija.
Tačiau Lietuva švaresnė už Lenkiją, Italiją, Rumuniją, Bulgariją ar net tokias didžiąsias šalis kaip Vokietija, Prancūzija ir Ispanija. Šios valstybės turi daugiau problemų nei Lietuva“, – LRT.lt teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilėnė.
Nepaisant to, kad bendrame kontekste atrodome ne taip ir blogai, turime įgyvendinti atitinkamus tikslus, nes esame įsipareigoję ES.
„Yra du skirtingi tikslai. Vienas yra keliamas oro kokybei. Šiuo atžvilgiu, Lietuva yra neblogoje padėtyje, nes tik du teršalai vienais ar kitais metais viršija nustatytas normas – tai yra kietosios dalelės ir benzpirenas. Tuo metu kitos valstybės dar turi problemų ir su azoto dioksidu, ir su ozonu. Kai kurios ir su sieros dioksido koncentracija.
Kita normų kategorija – tai išmetamų teršalų kiekis. Matuojama, kiek, pavyzdžiui, tonų per metus išmetama kiekvienoje šalyje. Šioje srityje tikslai nustatyti neatsižvelgiant į valstybių oro kokybę. Taigi jei oro kokybė dar sąlyginai nebloga, tai teršalų išmetimui keliami reikalavimai Lietuvai yra ganėtinai dideli ir plano tikslų pasiekimas gali būti problemiškas“, – pasakoja Z. Šilėnė.
Specialistė paaiškina, kodėl oro tarša ir kokybe, bendru sutarimu, turi rūpintis visos bendrijos narės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė teršia daug, ar mažai, palyginti su kitomis. Pasirodo, nesvarbu, kur teršalai išmetami, kartais jie gali keliauti ir tūkstančius kilometrų, atkeliauti į Lietuvą, arba mūsų šalyje išmesti teršalai gali pasiekti kitas valstybes.
Kaip toli esame nuo užbrėžtų tikslų?
Nors Lietuva sąlyginai švari šalis, privalome būti dar švaresni. Iki 2020-ųjų kietųjų dalelių kiekį turime sumažinti 20 proc., palyginti su 2005-ųjų rodikliais. Šiuo atžvilgiu sekasi neblogai, nes pagal 2015-ųjų duomenis jau tuo metu iki tikslo įgyvendinimo mums trūko vos 2–3 proc.
Tačiau kitoje – azoto oksido kiekio sumažinimo srityje – pasitempti yra kur. Nuo 2005-ųjų iki 2016-ųjų šio teršalo kiekį pavyko sumažinti tik 13 proc., nors šaliai iškeltas tikslas buvo daug didesnis – 48 proc.
Laikotarpiui nuo 2020-ųjų iki 2030-ųjų ES iškėlusi papildomus oro taršos mažinimo tikslus. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių kiekį reikės sumažinti dar 36 proc., o azoto oksido – 51 proc.
Laikas tirpsta, o galutinių sprendimų nėra
Artimiausiu metu, iki 2020-ųjų, pagal pirminį planą norima įgyvendinti tris punktus. Vienas jų, P6 - Kelių transporto priemonių įsigijimą ribojantis teisinis reglamentavimas. Vadinasi, bus ribojima galimybė įsigyti Euro 4 ir žemesnius standartus atitinkančius automobilius.
„Vokietija pradeda drausti miestuose dyzelinius automobilius, ypač senus. Jų kaina masiškai mažėja, ir vokiečiai stengiasi jais atsikratyti, todėl nenorėjome, kad Lietuvą užplūstų tokie automobiliai. Tai greita reakcija į tai, kad neprisivežtume, ko nereikia“, – komentuoja A. Ježerskis.
Galimi įstatymų pakeitimai
Dar vienas punktas, kurį norima įgyvendinti pagal pirminį planą kaip įmanoma greičiau – P16 – „Kelių naudotojo mokesčio pakeitimai“. Tačiau jo įgyvendinti iki šių metų pabaigos gali būti neįmanoma, nes susisiekimo ministras Rokas Masiulis jau yra sakęs, kad tokioms pertvarkoms reikia mažiausiai dvejų metų.
Kitas punktas – P7 – Taršos mokesčio lengvosioms transporto priemonėms įvedimas. Pagal planą jis taip pat turėtų būti įgyvendintas iki 2020-ųjų. Kaip toks mokestis būtų apskaičiuojamas – pirminėje plano versijoje nenurodoma.
Nors oro taršos mažinimo plano tikslai apibrėžti, kas bus priimta ir kaip jie kis dar nėra aišku, nes Aplinkos ministerija nepateikė galutinio plano varianto, nors jį žadėjo pateikti iki praėjusių metų pabaigos.
Todėl Lietuva atsiduria įtemptoje situacijoje, nes nespėjus šio plano pateikti Europos Komisijai iki šių metų balandžio 1-os dienos – grės šimtamiljoninė bauda.
