Automobilių ridos atsukimas nėra toleruojamas dalykas, tad anksčiau šiuo amatu užsiimantys auksarankiai kiek įmanoma slėpdavosi ir vengdavo viešumo. Tačiau neseniai internete pasirodė tinklalapis, atvirai siūlantis įvairias automobilio kilometražo korekcijas.
Automobilių ridos atsukimas, kilometražo pakeitimas, elektroninių spidometrų atsukimas ir korekcija, ridos atstatymas – šios paslaugos siūlomos tinklalapyje. Paslaugos teikėjas taip pat net siūlo įsigyti ridos korekcijai skirtų įrenginių. Jis apdairiai neviešina nei savo vardo, nei pavardės, nei adreso, skelbia tik mobiliojo telefono ir „Skype“ interneto telefonijos tinklo adresą.
Teigiama, kad paprasčiausi darbai kainuotų nuo 50 Lt, o automobiliai, kuriems galima pakeisti kilometražą, gali būti pagaminti nuo 1985 iki 2011 metų. Kitaip tariant, bet kuris Lietuvos gatvėmis važinėjantis automobilis po apsilankymo šioje kontoroje gali turėti ne vienu tūkstančiu kilometrų mažesnę ridą.
Ar automobilio rida yra koreguota, sužinoti beveik neįmanoma – atsekti automobilio kilometražą galima nebent pagal konkretaus modelio serviso knygas. Tuo tarpu peržiūrėjus vidinius automobilio kompiuterio rodmenis nepavyks nustatyti tikslios automobilio ridos.
Įstatymo pataisa guli Seime
Praėjusią savaitę lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje Autoplius.lt atliko savo lankytojų apklausą, ką jie mano apie šiuo metu Seime inicijuojamą įstatymo pataisą, kuri įpareigotų parduodamo automobilio savininkus pirkėjui nurodyti visus jo trūkumus.
Tik kas penktam apklaustam žmogui atrodė, kad tokia įstatymo pataisa padėtų nusipirkti gerą automobilį. Dauguma mano, kad gudrūs pardavėjai vis tiek sugebės nuslėpti daugumą trūkumų bei atsuktą kilometražą, o išties tvarkingus automobilius parduodantys žmonės pakels jų kainas.
Tiesa, trys iš keturių apklaustų žmonių, tuo metu ieškojusių automobilio, tokiai įstatymo pataisai pritartų.
Aurimas Lazdauskas, advokatų kontoros „Borenius“ advokato padėjėjas, teigia, kad ir šiuo metu galiojantys teisės aktai numato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie paslėptus daikto trūkumus, tačiau jie nėra adresuoti tiesiogiai automobiliams.
Prieš pradedant gaudyti automobilių ridą atsukančius veikėjus vertėtų užduoti dar vieną klausimą: kam tai yra naudinga ir kas to nori?
Įstatymo projektą, kurį priėmus pardavėjas būtų įpareigotas informuoti pirkėją apie parduodamos transporto priemonės trūkumus, Seimo plenariniame posėdyje planuojama toliau svarstyti gruodžio pabaigoje.
Nėra už ką bausti
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis teigė, kad automobilių ridos atsukimą galima palyginti su korepetitorių paslaugas teikiančiais mokytojais – abu amatai yra nelegalūs, tačiau kam ką bausti ir kaip tą nuobaudą įvardyti, neaišku.
Vilniaus Policijos viešųjų ryšių poskyrio atstovas Paulius Radvilavičius taip pat teigia, kad automobilių ridos atsukimo paslaugas siūlantys asmenys, gali būti ramūs, nes jų nėra už ką bausti.
„Automobilių kilometražo korekcija nekvalifikuojama kaip nusikalstama veikla, ji nėra priešinga teisei. Įstatymai nenumato jokios atsakomybės už atlygintiną automobilio ridos rodmenų keitimą“, – teigė policijos atstovas.
Kam tai naudinga?
Prieš pradedant gaudyti automobilių ridą atsukančius veikėjus vertėtų užduoti dar vieną klausimą: kam tai yra naudinga ir kas to nori?
Lietuvoje parduoti automobilį su didesne nei 300 tūkst. km rida, ko gero, taip pat sunku, kaip ir laimėti loterijoje. Tokių Lietuvos transporto skelbimų portaluose – mažuma. Kur kas dažniau siūloma pirkti 20 metų amžiaus automobilius, nuvažiavusius tik 200 tūkst. km. Tai realu? Automobilių ekspertai įsitikinę: tik vienas iš šimto 20 metų senumo automobilis gali būti nuriedėjęs vos 200 tūkst. km.
Įtarimą, kad Lietuvoje naudotų automobilių pardavėjai apgaudinėja pirkėjus, sustiprina populiaresnių užsienio skelbimų portalų analizė. Pavyzdžiui, Mobile.de skelbimų portale sudėtinga už padorią kainą rasti praėjusio amžiaus dyzelinį automobilį, kurio rida būtų mažesnė nei 300 tūkst. km. Jeigu ji nesiekia nei 200 tūkst. km, automobilio kaina gerokai viršija rinkos vidurkį.
Kokia paklausa, tokia ir pasiūla. Norime mažai nuvažiavusių automobilių už mažą kainą – juos ir turime. Buvusius daužtus ir su atsuktu kilometražu. Tokie modeliai kainuoja išties mažiau nei rinkos vidurkis.
