Subyrėjus Sovietų Sąjungai, Lietuvos gatvėse pradėjo važinėti pirmieji dyzelinu varomi lengvieji automobiliai iš vakarų Europos. Dažnas stebėjosi, kodėl vakariečiai lengvųjų automobilių degalais pasirenka dyzeliną.
Sovietinės technikos laikais buvo įprasta pilti dyzeliną tik į sunkiasvores mašinas – traktorius, sunkvežimius, žemės ūkio techniką ir pan. O benziną „gerdavo“ tik lengvieji automobiliai.
Tačiau vakarietiškas produktas gana greitai prigijo visose buvusiose SSRS respublikose. Pagrindinė priežastis – mažos tokių automobilių degalų sąnaudos. Važinėti su „žiguliuku“, ryjančiu didelį kiekį benzino, buvo gerokai brangiau, nei su, pavyzdžiui, „Audi“, varomu dyzelinu.
Geidžiamiausi importuojami – dyzeliniai
Praėjusių metų paskutinis ketvirtis buvo tas laikas, kai naujai įvežtų benzininių automobilių skaičius Lietuvoje pradėjo pamažu augti. Tuo metu naujai įvežtų dyzelinių automobilių skaičius, lyginant su ketvirčiu prieš tai, sumažėjo 0,9 procento.
Iki to laiko, Autoplius.lt duomenimis, mūsų šalį pasiekdavo vis daugiau dyzelinių automobilių – vidutiniškai apie 2–3 procentais daugiau kiekvieną ketvirtį.
Kiek kitokią statistiką pateikia naudotų automobilių pardavimu, o taip pat automobilių parvežimu iš Vokietijos užsiimančios įmonės „BRC“ atstovas Matas Kavoliūnas. Jis teigia, kad daugiausiai įmonė šiuo metu importuoja dyzelinių automobilių, kurie turi automatines pavarų dėžes.
„Benzinu varomus automobilius žmonės taip pat renkasi, ir renkasi juos užtikrinčiau, negu dyzelinu varomus automobilius. Daug ką lemia faktorius, kad benzininių automobilių ridos būna mažesnės, aptarnavimai pigesni“, – teigia „BRC Auto“ atstovas.
M.Kavoliūnas taip pat patvirtina teiginį, kad kiekvienais metais importuojamų dyzelinių automobilių skaičius didėja.
„BRC“ Lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Žilvinas Veiverys paantrina kolegai pridėdamas, kad vidutinio dydžio benzinu varomą automobilį parduoti darosi vis lengviau – jie šiuo metu labai populiarūs, tačiau lyginant bendrus skaičius, dyzelinių automobilių nuperkama daugiau.
Naujas automobilis vis dažniau varomas benzinu
Šiek tiek kitokia situacija vyrauja naujų automobilių rinkoje. Pagal „Autoplius.lt“ ir įmonės „Regitra“ duomenis, daugėja parduodamų naujų automobilių, kurie yra varomi benzinu.
Panaši tendencija vyrauja ir kitose Baltijos šalyse Estijoje ir Latvijoje – mažėja parduodamų dyzelinių automobilių skaičius, o daugėja benziną „geriančių“ automobilių kiekis.
Didžiausias naujų dyzelinių automobilių skaičiaus kritimas pastebimas mūsų šalyje, kur dyzelinu varomų automobilių pardavimai krito iki 9 procentinių punktų, lyginant pirmą šių metų ir paskutinį praėjusių metų ketvirčius.
Kaimyninėje Latvijoje dyzelinių automobilių pardavimai sumažėjo 8,8 procentais, o Estijoje – 4,9 proc.
Lietuvoje iš viso per pirmą šių metų ketvirtį parduota ir priregistruota apie 2 400 naujų automobilių, kurie varomi benzinu. Tai yra 771 benzinu varoma transporto priemone daugiau, negu praėjusiais metais.
Tiesa, kiek kitokią statistiką atskleidžia atsitiktinai pasirinkti naujų automobilių pardavėjai Vilniuje.
„Nissan“, „Citroen“ ir „Hyundai“ automobiliais prekiaujančios įmonės „Fakto Auto“ marketingo specialistas Vaidotas Kviklys teigia, kad įmonė per pastaruosius metus pardavė daugiau benzinu varomų transporto priemonių.
O štai vienos populiariausių šalyje automobilių markės „Volkswagen“ per pastaruosius metus buvo parduota daugiau dyzelinu varomų automobilių.
Kodėl dyzelinas?
„Autoplius.lt“ plėtros vadovas Matas Buzelis kaip pagrindinį aspektą, kodėl lietuviai vis dažniau renkasi dyzelinu varomą automobilį, įvardija lietuvių taupumą.
„Dažną vairuotoją, ypač jaunesnį, paperka dyzelinio automobilio generuojama didelė galia vidutinių sūkių diapazone, o taip pat mažesnės piniginės išlaidos pilant degalus“, – prideda M. Buzelis.
M.Buzelis taip pat kaip vieną priežasčių, kodėl lietuviai dažnai renkasi dyzelinu varomą automobilį, įvardija dar ir tai, kad dyzelinis automobilis yra praktiškesnis ilgesnėje kelionėje. Su dažnu dyzelinu varomu automobiliu galima nuvažiuoti apie 1000 kilometrų nestojant pasipildyti degalų atsargų, o triukšmo lygis važiuojant greitai yra mažesnis, negu benzininio variklio.
Į teiginį, kad dyzelinių automobilių aptarnavimo ir taisymo kaštai būna didesni, nei benzininių, ir nuvažiuojant nedidelį kiekį kilometrų per metus dyzelinis automobilis neapsimoka, M.Buzelis atsako gyvenimišku pavyzdžiu: „Dažnas nusipirkęs vidutinio amžiaus dyzelinį automobilį jį tvarko pas draugus servisuose, ar paprastuose garažuose, o ne sertifikuotuose servisuose. Garažuose dažnas nededa taip vadinamų OEM – gamintojo detalių, todėl galiausiai automobilio tvarkymo kaina būna nedidelė“.