To priežastis paprasta – autobusai supuvo. Jų kėbulas buvo pagamintas iš medžio, tik apkaltas skardinėmis plokštelėmis.
„Kaip mes sakome, šis autobusas buvo gamintas iš vargo, kad keleiviai būtų vežami. Atstumai dideli, sunkvežimiais daug neprivežiosi, o po karo apie asmeninius automobilius negalėjome net svajoti“, – kalbėjo istorinės technikos išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ prezidentas Ramūnas Kardelis.
Kauno autoremonto gamykloje 1956-aisiais pradėtas konstruoti KAG autobusas per visus 34 gamybos metus, iki pat 1990-ųjų, keitėsi minimaliai.
Buvo sukurtos 9 jo modifikacijos, daugumos egzemplioriai išlikę tik nuotraukose:
- KAG-1 – 19 vietų autobusas, sukonstruotas GAZ-51 pagrindu
- KAG-3 – 23 sėdimų ir 7 stovimų vietų autobusas, sukonstruotas GAZ-51 pagrindu
- KAG-31 – krovinių furgonas, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
- KAG-32 – duonvežė, sukonstruota KAG-3 pagrindu
- KAG-33 – techninės pagalbos automobilis, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
- KAG-34 – automobilis sprogdintojams, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
- KAG-317 – buitinio aptarnavimo automobilis, sukonstruotas KAG-3 pagrindu
- KAG-4 – 24 vietų eksperimentinis priemiestinis autobusas, pagamintas 1959 m. 2 egzemplioriais
- KAG-41 – krovinių furgonas, sukonstruotas KAG-4 pagrindu, pagamintas 1959 m. vieninteliu egzemplioriumi.
Visos šios modifikacijos buvo suprojektuotos ir sukurtos Lietuvoje, Kaune. Dabar šioje vietoje įsikūręs „Autosabina“ verslo centras.
Pirmąjį egzempliorių bene prieš dešimtmetį surado ir restauravo Kauno autobusų parkas. Tai – KAG-3 keleivinis autobusas, šiuo metu eksponuojamas Istorinės, karinės technikos muziejuje. „Retromobile“ asociacija šių metų vasario pradžioje Trakuose surado kitą KAG egzempliorių – KAG-33 techninės pagalbos automobilį, jį nedelsdama pargabeno į savo patalpas ir pastatė į restauracijos eilę.
Visi KAG autobusai turėjo vienodus 3,5 l darbinio tūrio šešių cilindrų variklius bei paprastai galėdavo įsibėgėti iki 70 km/val. Tiesa, šis greitis pasiekiamas toli gražu ne bet kokiomis sąlygomis – 52 kW galingumo variklis 4 tonas sveriančio autobuso su daugiau nei dviem dešimtimis keleivių į statesnį kalną neužveždavo. Problema? Nelabai – keleiviai išlipa, pastumia autobusą iki viršukalnės ir vėl sulipa atgal. Tai buvo įprastas vaizdas sovietinėje Lietuvoje.
Medinis kėbulas turėjo didžiulę problemą – autobusas avarijos metu būdavo tiesiog suknežinamas, o išsiliejus benzinui nesunkiai užsidegdavo ir supleškėdavo.
„Retromobile“ prezidentas pasakojo, kad KAG mena didžiausią tragediją Lietuvos transporto istorijoje. 1966-ųjų žiemą Telšių rajone, kelyje Luokė-Smilgiai, perpildytas Telšių autotransporto kontoros autobusas KAG-3 nuvažiavo į griovį, virto ant šono ir užsidegė. Liepsnose žuvo 21 autobusu važiavęs asmuo, o dar 4 stipriai apdegė.
Tuomet aiškinta, kad tragedijos priežastis – gesintuvų nebuvimas autobuse, o vairuotojas ir konduktorė nebuvo apmokyti elgtis tokiomis sąlygomis. Be to, pats maršrutas nebuvo suderintas su tuometine VAI ir Kelių valdyba.
KAG buvo žinomi ne tik Lietuvoje. Dėl medinės konstrukcijos jų atsparumas smūginėms apkrovoms buvo geras, tad lietuviški autobusai buvo mėgstami ir kai kuriuose itin prastais keliais pasižymėdavusiuose sovietiniuose regionuose.
Nors buvo gaminami tris dešimtmečius, autobusai dėl medinio karkaso neretai supūdavo ir būdavo utilizuojami. Iki šių dienų išliko tik keli žinomi KAG egzemplioriai: KAG-3 ir KAG-33 eksponuojami Istorinės, karinės technikos muziejuje Kaune, kelininkų naudotas KAG-33 – Kelių muziejuje Vievyje, o dar pora trūnija žmonių kiemuose.
KAG-3 techniniai duomenys | |
---|---|
Variklis | 6 cilindrų benzininis, 3 480 cm3 |
Galia | 68 AG |
Maksimalus greitis | 70 km/val. |
Degalų bako talpa | 90 l |
Degalų sąnaudos | 20 l/100 km |
Tuščio autobuso masė | 3 890 kg |
Pakrauto autobuso masė | 5 350 kg |
Gaminimo metai | 1956-1990 |
Pagaminta vienetų | Apie 10 tūkst. |