„Kai Lietuva nusprendė tapti šalimi, gaminančia komponentus transporto priemonėms, užsienio ekspertai į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiandien Lietuvoje kuriasi didžiausi automobilių komponentų gamintojai, o lietuviškos įmonės kuria ne tik variklius elektromobiliams bei ateities technologijas savivaldėms transporto priemonėms, bet ir pilnai sukomplektuotus keleivinius autobusus. Taigi šalies specialistų potencialas yra kur kas didesnis nei numano tarptautiniai industrijos ekspertai. Rinkoje atsirandantis produktas su lietuvišku prekės ženklu, neabejotinai suteiks žinomumo ir pasitikėjimo šalies automobilių industrija“, – teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
„ALTAS komercinis transportas“ pristatomas lietuviškas autobusas vienu metu gali vežti 30 žmonių. Jis yra pirmasis ir konstrukcijų, ir dizaino prasme nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sukurtas tokio tipo turistinis autobusas. Serijinę šio autobuso gamybą numatoma pradėti kitų metų pirmą ketvirtį, o pilną gamybinį pajėgumą išvystyti 2020 m. ir per metus pagaminti iki 200 šių autobusų.
„Daugiau nei 15 metų kryptingai dirbome Europos rinkose ir matome, kad be mūsų jau gaminamų mažųjų autobusų paklausūs būtų būtent tokie vidutinės klasės autobusai. Klientai įvairiose šalyse prašo tokio gaminio ir su juo mes užpildysime dalį mažų ir vidutinių autobusų asortimento. Girdėdami atsiliepimus apie pirmąjį „ALTAS“ prekės ženklo komercinį autobusą esame įsitikinę, kad tai bus labai paklausus produktas visoje Europoje. Esame ir liksime didžiųjų Europos automobilių gamintojų partneriais, tačiau ir toliau planuojame kurti unikalius, lietuvišku prekės ženklu pažymėtus gaminius“, – sakė „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius Edvardas Radzevičius.
Be turistines „ALTAS Viator“ autobuso versijos po metų planuojama pradėti gaminti miesto transportui skirtus šio tipo žemagrindžius autobusus, priemiesčio bei mokyklinius autobusus. O 2020 m. įmonė planuoja pristatyti Jungtinės Karalystės bei Airijos eismo sistemai skirtus autobusus su vairu dešinėje.
Kuriant šį autobusą įmonė pritaikė žinias ir patirtį, sukauptą dirbant su Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių įmonėmis, todėl sukurta transporto priemonė atitinka geriausios praktikos standartus.
Naujasis „ALTAS Viator“ yra europietiškas vidutinio dydžio turistinės klasės autobusas: jo ilgis 8.44 m, bendra masė 7,2 t, bagažo talpa 4,5 kub. m. Inžineriniai sprendimai ir dizainas yra sukurti Lietuvoje, o detalės ir komponentai pasirinkti iš geriausių pasaulio automobilių pramonės tiekėjų. Autobuso rėmas pagamintas iš specialaus suomiško nerūdijančio plieno, o išorės ir vidaus dekoravimui panaudotos šiuolaikiškos, lengvos, gerų šilumos ir triukšmo izoliacijos charakteristikų kompozitinės medžiagos. Autobusas pagamintas naudojant „Iveco 70C18“ važiuoklę su 3 litrų dyzeliniu varikliu ir 8 greičių automatine pavarų dėže.
Pasak Baltijos automobilių detalių klasterio vadovo Dariaus Lasionio, nuosavo galutinio produkto sukūrimas ir gamyba – svarbiausias įmonės vystymosi etapas, įrodantis įmonės brandą ir turimas inžinerines kompetencijas.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pagamintų variklinių transporto priemonių, puspriekabių, priekabų ir įvairių jų dalių eksportas auga jau eilę metų: nuo 2012 m. iki 2017 m. šių prekių lietuviškos kilmės eksportas padidėjo 2,7 karto arba vidutiniškai beveik po 30 proc. kasmet.
„Nepaisant puikaus augimo tenka pripažinti, kad didžiausią dalį variklinių transporto priemonių sektoriaus eksporto sudaro ne pačios transporto priemonės, o jų dalys. Pagamintoms dalims 2017 m. teko apie 76 proc. viso šio sektoriaus eksporto, apie 20 proc. teko priekaboms ir puspriekabėms ir tik 4 proc. pagamintoms transporto priemonėms, – komentavo V.Ivanovas. – Galutinis transporto priemonės pagaminimas Lietuvoje turi aukščiausią potencialą sukuriamos pridėtinės vertės atžvilgiu šiame sektoriuje.“
LINPRA duomenimis, inžinerinė pramonė – tai sektorius, kurio įmonių apyvarta 2017 m. Lietuvoje pasiekė 3,8 mlrd. eurų (18 proc. daugiau lyginant su 2016 m.) ir yra svarbi visos apdirbamosios pramonės dalis (apdirbamajai pramonei per metus tenka 20–23 proc. šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto). Daugiau nei 70 proc. inžinerinės pramonės produkcijos yra eksportuojama. Eksporto mastas 2017 m. išaugo 24 proc. lyginat su 2016 m. Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 46 tūkst. darbuotojų.
