„Audi Q7“, BMW X5, „Porsche Cayenne“, „Toyota Land Cruiser“. Jie panašūs į prabangius visureigius? Deja, tik išvaizda, nes jų techniniame pase įrašyta transporto priemonės kategorija – N1 (komercinis automobilis).
Tad jų savininkai, kaip už bet kokį 3,5 tonos svorio neviršijantį komercinį automobilį („Volkswagen Crafter“, „Renault Trafic“, „Nissan Navara“ ir kt.), turi mokėti kelių mokestį ir eiti techninę apžiūrą kiekvienais metais.
2016-ųjų lapkričio 3 d. buvo panaikinta prievolė krovinininiams automobiliams iki 3,5 t automagistralėse ir greitkeliuose važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu.
Mes juos galim pardavinėti taip, kaip klientas pageidauja – ir kaip asmeninės, ir kaip komercinės paskirties. N1 ir M1 kategorijos „Škoda“ modeliai techniškai nesiskiria absoliučiai niekuo.
Sistema turi trūkumų
Automobilių, kuriuos galima įsigyti tiek kaip asmeninius, tiek kaip komercinius, nėra daug – 15. Daugelis jų – prabangūs visureigiai, tačiau yra ir paprastesnių automobilių, pavyzdžiui, „Škoda“. Visi čekiški automobiliai gali būti tiek asmeninės, tiek komercinės paskirties: tai „Fabia“, „Yeti“, „Octavia“, „Rapid“ ir „Superb“.
„Škoda“ yra viena iš labai nedaugelio gamintojų, kuri nepatingėjo visiems savo modeliams padaryti komercinio transporto sertifikatus. Todėl mes juos galim pardavinėti taip, kaip klientas pageidauja – ir kaip asmeninės, ir kaip komercinės paskirties. N1 ir M1 kategorijos „Škoda“ modeliai techniškai nesiskiria absoliučiai niekuo. Tad klientas pats pasiskaičiuoja, kas jam labiau apsimoka – sutaupyti 21 proc. ir sumokėti tam tikrus mokesčius ar netaupyti ir neturėti tam tikrų įsipareigojimų“, – sakė „Škoda“ viešųjų ryšių vadovas Lietuvoje Linas Barščevičius.
„Modus Group“ atstovas ir BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Aurimas Tamašauskas išskyrė ir daugiau N1 kategorijos automobilio minusų: turint tokį automobilį reikia pildyti dokumentus (kelionės lapus, krovinio važtaraščius), kurie parodo, kad transporto priemonė naudojama komercinėje veikloje. Įmonės balanse automobilį visiškai amortizuoti galima tik per penkerius metus, o jeigu norima įsigyti jį anksčiau ar parduoti kitam asmeniui, reikia sumokėti susidarantį mokesčio skirtumą.
„Šįmet buvome sudarę savo klientams galimybę iš anksto užsisakius įsigyti kai kuriuos BMW modelius kaip komercinį transportą ir taip norėjome patikrinti rinkos reakciją. Vis dėlto, tai nebuvo populiarus pasirinkimas tarp mūsų klientų, todėl nuo šiol tokios galimybės daugiau nebesiūlome. N1 klasei priskiriamų automobilių eksploatacija turi kelis niuansus, kurie tam tikrais atvejais sukelia papildomų nepatogumų tokio automobilio naudotojui“, – neslėpė BMW prekės ženklo atstovas.
Tačiau tie papildomi nepatogumai, matant pardavimų skaičius, nublanksta prieš pagrindinį privalumą – PVM susigrąžinimą. Kai kurių automobilių, kurie šiaip jau nelabai panašūs į komercinius, tokio tipo parduodama netgi daugiau nei asmeninės paskirties. Per pirmus 11 šių metų mėnesių buvo parduoti 46 asmeninės paskirties „Audi Q7“ visureigiai ir 68 – komercinės. „Toyota Land Cruiser (Prado)“ skaičiai – atitinkamai 81 ir 110.
Pigiausia „Audi Q7“ su PVM kainuoja 60 350 eurų, o be šio mokesčio – 49 876 Eur. Kelių mokestis N1 transporto priemonėms yra 304 eurai per metus, o skirtumas tarp M1 ir N1 klasių techninių apžiūrų sudaro kelias dešimtis eurų. Papildomos „komercinio“ automobilio išlaidos, palyginti su analogiška asmenine transporto priemone, sudaro mažiau nei 2 tūkstančius eurų per penkerius metus, o pirkimo metu sutaupoma daugiau nei dešimt tūkstančių. Štai jums ir nauda.
Perdirbimas – ne visada įmanomas
Praėjus tiems patiems penkeriems metams, reikėtų gerai paieškoti žioplio, kuris norėtų vietoje asmeninės paskirties automobilio įsigyti komercinį. Išeitis – antrinėje rinkoje parduoti „komercinį“ automobilį gerokai mažesne nei rinkos kaina arba perdirbti atgal į M1.
Norint pakeisti automobilio statusą būtina įveikti tris etapus, kurių bendra kaina – apie 600 eurų.
Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad norint pakeisti automobilio statusą būtina įveikti tris etapus, kurių bendra kaina – apie 600 eurų.
„Visų pirma, iš oficialaus automobilio gamintojo atstovo reikia gauti sertifikatus, patvirtinančius, kad transporto priemonė atitinka M1 keliamus reikalavimus, susijusius su išmetamosiomis dujomis, stabdžių sistema, tam tikrais kėbulo konstrukcijos ypatumais ir t.t. Tokių dokumentų išdavimas apytiksliai kainuoja 150–200 eurų.
Jei tos pačios markės bei modelio N1 ir M1 transporto priemonės iš tiesų yra identiškos, tai privalu patvirtinti atliekant automobilio atitiktis reikalavimams ekspertizę. Ši procedūra – nepriklausomai nuo ekspertų išvados (ji gali būti ir neigiama) – taip pat kainuoja apie 200 eurų, priklausomai nuo ekspertizę atliekančios įmonės paslaugų įkainių ir sugaištamo laiko. Paskutinysis etapas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos rinkliava (202 eurai) už individualų tipo patvirtinimą“, – vardijo R.Vėlavičius.
Pirkėjams naudotos N1 transporto priemonės įsigijimas gali pasirodyti visai nebloga alternatyva, tačiau ne viskas taip paprasta. Kai kurie M1 kategorijos automobiliai yra gaminami ne PVM išvengti, bet vežti krovinius – pavyzdžiui, „Ford Fiesta“. N1 kategorijos „Ford“ automobilis neturi antrosios sėdynių eilės ir netgi erdvės keleivių kojoms – grindys jame visiškai lygios. Tai akcentavo „Transporto studijų“ ekspertas Simonas Lipskis, pabrėžęs, kad perkant kai kurių naudotų komercinių automobilių perdirbimas į M1 klasę yra neįmanomas.
Ekspertas perspėjo, kad tikrinant transporto priemonės dokumentaciją su faktine automobilio įranga gali kilti rūpesčių dėl, atrodytų, visiškai formalių dalykų. Pavyzdžiui, komercinėje transporto priemonėje reikalavimas sėdimosioms keleivių vietoms apibrėžiamas taip: „sėdynė turi būti patikimai pritvirtinta“, o M1 klasės automobiliuose sėdynių konstrukcijos patikimumas turi būti įrodytas įvairiais testais. Tas pats su elektroninio stabilumo sistema – vienos klasės technikai ESP privaloma, o identiškame N1 klasės modelyje jos gali ir nebūti.
„Ekspertai negali vadovautis savo nuožiūra ar „sveiku protu“ ir tuo remdamiesi teigti, kad skirtumo tarp N1 ir M1 nėra, nes jis plika akimi nėra matomas. Mes privalome preciziškai laikytis teisės aktų reikalavimų, todėl kartais ekspertizės išvados būna neigiamos. Bet kokiu atveju, prieš perkant ne naują N1 klasės transporto priemonę ir tikintis ją perregistruoti, patartina itin atidžiai pastudijuoti galiojančius reikalavimus ir juos apibrėžiančią dokumentaciją. Priešingu atveju procesas gali būti ilgas, brangus ir nerezultatyvus“, – perspėjo S.Lipskis.
Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad „liaudies medicinos“ receptai, kaip pakeisti transporto priemonės statusą pasinaudojant kurios nors kaimyninės šalies nacionalinės teisės ypatumais, gali būti neefektyvūs, nes kokiai klasei priskiriamas automobilis, yra užšifruota jo identifikacijos (VIN) kode. VĮ „Regitra“, pastebėjusi neatitikimą tarp to, kuo automobilis „gimė“ ir kokiu tapo, tarkim, Latvijoje, turi teisę pareikalauti ekspertų išvadų.
„Reikia pasakyti, kad nei Latvija nei kitos ES šalys lengvai TP paskirties nekeičia“ – sako Mamertas Kulakauskas, „Regitros“ Veiklos departamento Transporto priemonių registracijos skyriaus vadovas.
Valstybės įmonės atstovas pasakoja, kad esmė yra ta, jog jei nauja transporto priemonė yra patvirtinta, remiantis ES direktyvos 2007/46/EB nuostatomis, ji gali būti sertifikuota ir kaip M1 (skirta keleiviams vežti – iki 8 keleivių), ir kaip N1 – komercinė, skirta kroviniams iki 3,5 t vežti.
Iki paminėtos direktyvos tik M1 kategorijos transporto priemonėms buvo suteikiamas EB patvirtinimas, kuris galiojo visose ES šalyse. Todėl, kai kuriose šalyse, pvz. Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje dėl mokesčių ypatumų, įmonės, besiverčiančios komercine veikla, įsigydavo M1 kategorijos automobilį, bet įregistruodavo jį kaip N1 kategorijos. Savaime suprantama, šiais automobiliais kroviniai nebūdavo vežiojami, bet jiems buvo nustatyti tam tikri apribojimai (pvz. išimamos galinės sėdynės, negalima vežioti asmenų, nesusijusių su įmonės veikla, negalima naudoti ne darbo dienomis ir pan.), t.y. automobiliai techniškai nebuvo „perdirbti“. Ir tik tokiems, iš gamintojo išėjusiems kaip M1 kategorijos automobiliams, Latvijoje buvo „grąžinama“ gamintojo suteikta paskirtis (M1 kategorija), nedarant jokių papildomų ekspertizių. Tuo tarpu Lietuvoje tokiems automobiliams yra reikalaujama atlikti ekspertizę.
